Valstybinės miškų tarnybos specialistai domėjosi kaip kovoti su žievėgraužio tipografu
Visi besidomintys miškais žino, kad šiuo metu didžiausią žalą Lietuvos miškams daro vabalas – Žievėgraužis tipografas. Tai – gausiausias ir žalingiausias eglių liemenų kenkėjas, kuris įsigraužia po eglių žieve ir ten graužia takus, pažeisdamas gyvybiškai svarbius medžio audinius. Žievėgraužio tipografo apniktos eglės visuomet nudžiūsta. Dėl to miškų savininkai ir valstybė patiria ženklius nuostolius.
Iki šiol nėra sukurta lengvai miškininkystės praktikoje pritaikomų kovos su šiuo kenkėju būdų. Kaip vienas iš efektyviausių būdų yra kuo skubesnis apniktų eglių iškirtimas ir pašalinimas iš miško kartu su po žieve besivystančiais kenkėjais. Tačiau šis būdas nėra lengvai įgyvendinamas, nes naujus apnikimus gana sunku pastebėti ir operatyviai organizuoti apniktų eglių iškirtimą. Iškirsti dažnai tenka brandos amžiaus nepasiekusius medžius. Tai yra ekonomiškai nenaudinga. Be to, labai dažnai privatūs miškų savininkai neturi galimybių nei išžvalgyti savo miškų, nei pašalinti apniktus medžius iš miško.
Dėl to mokslininkai ir miškininkai pastoviai ieško naujų, perspektyvių ir kuo veiksmingesnių kovos su šiuo vabalu būdų.
Vienas iš tokių būdų buvo sukurtas ir nuo 2020 metų bandomas Čekijoje. Tai – tiesioginis insekticido tirpalo purškimas ant augančio žalio medžio liemens savaeigiu purkštuvu. Šio metodo esmė ta, kad specialus purkštuvas, važiuodamas medžio kamienu, išpurškia preparatą tiesiai ant jo paviršiaus. Insekticidu apdorotų medžių grupėje ant centrinio medžio kabinamas vabzdžius viliojantis kvapas – feromonas. Vabzdžiai į šį kvapą skrenda ir, pabandę įsigraužti po apdorotų medžių žieve, žūsta. Kadangi po žieve vabalai įsigraužti nespėja, medžiai lieka sveiki.
Taip apdorojama maždaug 9–10 medžių grupė. Jos pakanka, kad būtų išsaugotas maždaug 15–20 metrų spinduliu aplink esančio miško plotas. Tinkamiausios apdoroti eglynuose yra šviežiai atsivėrusios miško sienos po šalia vykdytų kirtimų, trasų pakraščiai, pamiškės.
Š. m. lapkričio 14 dieną šio metodo naudojimą praktikoje Lenkijoje apžiūrėjo Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai. Pasak tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, naujovė išties įdomi, ji galėtų būti pritaikoma ir Lietuvos miškuose. Įrenginio privalumas tas, kad jis yra draugiškas augančiam medžiui ir gamtai. Juo galima apdoroti medžius lokaliai, jų neiškertant ir kartu apsaugant kitus, 15–20 metrų spinduliu augančius medžius.
Pats aparatas – tai specialus vežimėlis, apglėbiantis eglės kamieną ir juo galintis užvažiuoti iki 20 metrų aukščio. Įrenginiui kylant, nulaužomos plonos sausos šakos. Jame įtaisyta 10 purkštukų, kurie ir išpurškia vabzdžius naikinantį skystį. Vežimėlis specialia žarna sujungtas su insekticido talpa, sumontuota ant traktoriaus pervežamo rėmo ir valdomas nuo ten esančio pulto.
Kadangi aparatas sveria apie 90 kilogramų ir tenka rankomis jį uždėti ant medžio kamieno bei nugabenti iki sekančio medžio, jam aptarnauti reikia 2–3 žmonių. Be to, reikia užpildyti insekticido talpą, taip pat valdyti traktorių, kuriuo aparatas atvežamas. Tačiau jo gamintojai skaičiuoja, kad gaunama eglynų išsaugojimo nauda yra gerokai didesnė, nei aparato kaina ir aptarnavimo kaštai.
Čekijoje ir Lenkijoje purškimui buvo naudojami insekticidai, kurių veiklioji medžiaga yra deltametrinas, cipermetrinas ar tau-fluvalinatas. Vabzdžiams privilioti buvo naudojami specialūs feromonai, skirti juos vilioti į gaudykles.
Purškimus tikslinga atlikti 2–3 kartus per metus, priklausomai nuo vabzdžių išplitimo intensyvumo. Pavasarį reikia purkšti maždaug 14 dienų prieš vabalams pradedant aktyviai skraidyti. Atstumas tarp medžių vienoje grupėje turi būti ne didesnis kaip 6-8 metrai. Rekomenduojamas atstumas tarp atskirų grupių turėtų būti apie 30 metrų.
Insekticido skiedinyje papildomai naudojamas preparatas „Scolycid C“, kuris drėkina žievę ir parodo, ar insekticidu medis buvo apdorotas tolygiai.
Antrasis (vasarinis) apdorojimas atliekamas ant tų pačių medžių, praėjus maždaug 2 mėnesiams po pavasarinio. Jei ruduo ilgas ir šiltas – purškiama trečią kartą. Per dieną šiuo įrenginiu galima apdoroti apie 10 medžių grupių, iš viso apie 90–100 medžių.
Šis eglynų apsaugos metodas pirmą kartą gamybiniu mastu buvo panaudotas 2022–2024 metais Čekijoje, Rumburk miesto miškuose. Jų medynus žievėgraužis tipografas tuo metu puolė itin masiškai. Po pirmųjų metų metodo naudojimo poveikis buvo akivaizdus. 2023 metais Čekijos miškų administracija nusprendė išplėsti jo naudojimą ir į kitas teritorijas. 2024 metais žievėgraužio plitimas Rumburk miesto miškuose po pavasarinio purškimo buvo suvaldytas ir antrą kartą vasarą purkšti jau net neprireikė. Žievėgraužio apniktų eglių skaičius sumažėjo apie 6,6 karto. Per trejus metus buvo atlikti 5 eglių apdorojimai: 2022–2023 m. po 2 kartus, 2024 m. – vieną.