Vėjo ir saulės gamyba užtikrino 88 proc. elektros suvartojimo
Praėjusią savaitę vyraujant stipriems vėjams ir šviečiant saulei vietos gamyba išaugo trečdaliu ir padengė 88 procentus elektros suvartojimo šalyje. Vėjo ir saulės elektrinių gamyba lėmė mažiausias elektros kainas šiemet.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 63 proc. nuo 147 Eur / MWh iki 55 Eur / MWh.
„Taip nutiko dėl išaugusios atsinaujinančių energijos išteklių generacijos: vėjo gamyba augo beveik tris kartus, saulės – daugiau nei dvigubai. Daugiausiai elektros vėjo elektrinės gamino savaitės viduryje, todėl elektros kaina buvo mažesnė darbo dienomis, o ne savaitgalį, kai suvartojimas įprastai būna mažiausias. Be to, išaugusi saulės elektrinių gamyba sudarė daugiau nei dešimtadalį viso šalies suvartojimo ir reikšmingai prisidėjo mažesnių kainų šviesiu paros metu. Didelė atsinaujinančių išteklių generacija lėmė, kad vietos gamyba padengė 88 proc. viso šalies suvartojimo, o kovo 6 d. buvo užfiksuotas valandinės vėjo gamybos rekordas – 1335 MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 10 proc. nuo 249 GWh iki 223 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 88 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 196 GWh elektros energijos, tai yra 32 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 149 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 165 proc. nuo 65 GWh iki 125 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 65 proc. nuo 65 GWh iki 23 GWh.
Hidroelektrinių generacija augo 29 proc. nuo 12 GWh iki 15 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 123 proc. nuo 9 GWh iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 64 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 12 proc., hidroelektrinės – 8 proc., saulės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 18 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 13 proc. nuo 138 GWh iki 120 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 91 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 3 proc. iš Latvijos, o likę 6 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 246 proc. nuo 22 GWh iki 76 GWh. 76 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 23 proc. į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 61 proc. Lenkijos kryptimi ir 32 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 93 proc. Lietuvos kryptimi.
Panašūs straipsniai
Video
