Šeštadienį, darbo vizito Kyjive metu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad Lietuva, skirdama 2 mln. eurų paramą, prisidės prie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tarptautinės iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“.

„Amžių bėgyje keitėsi Rusijos pavadinimai, bet ne jos prigimtis ir veikimo metodai. Praėjus beveik šimtmečiui, liudijame Rusijos vykdomas atakas prieš Ukrainos civilinius uostus, grūdų saugyklas ir blokuojamą Juodąją jūrą. Rusija vėl siekia maistą paversti ginklu, tačiau šįkart tokios užmačios nebus sėkmingos“, – iniciatyvos viršūnių susitikime teigė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, vienintelis tvarus sprendimas siekiant tiek pasaulinio maisto saugumo, tiek tvarios ir teisingos taikos Europoje yra Ukrainos pergalė ir Rusijos visiškas pralaimėjimas nepateisinamame ir neišprovokuotame kare.

Visuose daugiašaliuose ir dvišaliuose formatuose Lietuva laikosi nuostatos, kad tarptautinės paramos Ukrainai mastas ir sparta negali būti mažinami, pabrėžė premjerė, todėl Lietuvos karinė, finansinė, humanitarinė pagalba Ukrainai tęsis, kol ji laimės karą ir atsistatys, rašoma Vyriausybės išplatintame pranešime.

Tokio paties dydžio įnašą Ukrainos kartu su tarptautiniais partneriais vykdomai humanitarinei maisto programai „Grūdai iš Ukrainos“ Lietuva skyrė ir praėjusiais metais.

ELTA primena, kad liepos 17 dieną Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas galėtų priimti.

Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris yra pasiūlęs optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.