Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas krito trečią mėnesį iš eilės

Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas prastėjo trečią mėnesį iš eilės – birželį jis siekė 47,4 punkto ir buvo 0,6 punkto mažesnis nei prieš mėnesį, trečiadienį skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

„Pramonė šiandien balansuoja tarp poreikio išlikti konkurencinga ir būtinybės prisitaikyti prie besikeičiančių taisyklių“, – pranešime sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Jo teigimu, prastėjantis rodiklis rodo, kad stojus pramonei Europoje, mažėjant eksporto paklausai bei augant konkurencijai, įmonės vis atsargiau vertina plėtros galimybes. Be to, sako LPK vadovas, sprendimus dėl investicijų bei veiklos apsunkina birželį priimti mokestiniai pakeitimai.

LPK lūkesčių indeksas rodo, kad neutralų 50 punktų rodiklį birželį viršijo tik maisto pramonės sektorius. Arti neutralaus lygio buvo tekstilės (49,8), medienos ir kamštienos (49,3) bei drabužių siuvimo (47,5) sektoriai.

Labiausiai indeksas krito nemetalo mineralinių produktų sektoriuje – nuo 62,8 iki 49,6 punkto. Žemiausi bendro lygio lūkesčiai fiksuoti chemikalų, gumos ir plastiko bei metalo gaminių sektoriuose.

LPK duomenimis, šešios iš dešimties pramonės įmonių tikisi, kad gamybos apimtys nesikeis ir tik ketvirtadalis mano, kad jos augs. Dar apie 13 proc. gamintojų prognozuoja gamybos mažėjimą.

Kritimo labiausiai tikisi chemikalų ir metalo gaminių (ne mašinų ir įrenginių) gamintojai – apie penktadalį šių įmonių. Optimistiškiausios birželį buvo  kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, tekstilės, drabužių siuvimo bei medienos ir kamštienos bendrovės – augti tikisi 40 proc. šių sektorių įmonių.

„Kai kuriuose sektoriuose matome atsargų, bet aiškų optimizmą. Jį demonstruoja tie, kurie pastaraisiais metais nuosekliai investavo į technologijas, energijos efektyvumą, orientavosi į aukštesnę pridėtinę vertę ir diversifikavo eksporto rinkas“, – teigė V. Janulevičius.

Didelio eksporto apimčių augimo nemato 60 proc. įmonių, o dar 40 proc. pažymi per mažą paklausą užsienio rinkose. Tai dažniausiai tekstilės, guminių ir plastikinių, elektronikos ir nemetalo mineralinių produktų gamintojai.

Pramonės pajėgumų panaudojimo lygis birželį per mėnesį pakilo 0,9 proc. punkto iki 71,5 proc. tačiau vis dar nesiekia ilgalaikio 75 proc. vidurkio. Daugiausia pajėgumų naudojo drabužių siuvyklos, baldų ir chemijos gamintojai, mažiausiai – tekstilės, metalo gaminių ir nemetalo mineralinių produktų sektoriai.

Pasak LPK, nors birželį įmonėms nežymiai mažėjo užsakymų, dauguma jų kol kas išlaiko esamą darbuotojų skaičių.

Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas nuo 2015 metų. Per šį laiką aukščiausia indekso reikšmė fiksuota 2021-ųjų gegužę – 54,5, žemiausia – 2020-ųjų balandį, prasidėjus koronaviruso pandemijai – 38,9.