Metų pabaigoje infliacija išsikvėpė, bet sausį vėl šoktels į viršų

Gruodį statistikams fiksavus nedidelę išankstinę mėnesio defliaciją ir 3 proc. ribą peržengusią metinę infliaciją, ekonomistai teigia, kad šiuos rodiklius šiemet formavo metų pradžioje padidinti akcizai ir minimali alga, tačiau 2025-ųjų pabaigoje infliaciniai procesai išsikvėpė.

Analitikai mano, kad tie patys veiksniai – atlyginimų, akcizų augimas – infliaciją lems ir kitąmet, jau sausį ji gali šoktelti smarkiau.  

„Jokių siurprizų gruodis neatnešė, bendrus kainų tendencijų rodiklius šiems metams formavo metų pradžia, kai dėl mokestinių pakeitimų, dėl akcizų padidinimų infliacija buvo užprogramuota išlikti aukštesne, įsibėgėjęs maisto kainų šuoliukas pridėjo tam tikrą infliacinę dedamąją, bet metų pabaigoje matome, kad tai liko praeityje ir infliaciniai procesai išsikvėpė“, – BNS sakė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Labai didelę dalį infliacijos šiais metais generavo valdžios veiksmai, o verslas tiesiog sekė paskui valdžią ir dalį valdžios veiksmų tiesiog automatiškai perkėlė ant vartotojų pečių“, – BNS teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Analitikų teigimu, mėnesio defliaciją gruodį lėmė tik sezoniškumas – prieššventiniai išpardavimai, nuolaidos.

„Prekybininkai labai stengiasi atsikratyti atsargų, kurios buvo dosniai užpirktos – tam siūlė įvairias nuolaidas ir tiesiog tas kalėdinis laikotarpis turėjo esminę įtaką defliacijai. Bet realiai šiuo metu priežasčių defliacijai kaip ir nėra. Gal vienintelis aspektas, kuris mažina tą kainų spaudimą, yra atpigusi energetika“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Pasak jo, infliaciją šiuo metu pirmiausia lemia augantys atlyginimai, dėl ko dalį kaštų įmonės perkelia ant vartotojų pečių.

 A. Izgorodino teigimu, kainoms spaudimą taip pat darė didėję akcizai tabakui ir alkoholiui bei pavienių prekių, pavyzdžiui, kavos brangimas rinkose. Jis prognozuoja, kad šie veiksniai infliaciją lems ir kitais metais – metinė infliacija 2026-aisiais, jo vertinimu, sieks 3,4 procento.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė mano, jog 2026-ųjų sausis taip pat turės reikšmingą „infliacinį pėdsaką“ dėl naujų mokesčių.

„Akcizai nuo sausio padidės ir bus įvesti nauji mokesčiai – cukraus, draudimo papildomas mokestis, taip pat bus panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, malkoms ir kitam kurui. Tokie techniniai veiksmai sąlygos infliacijos prieaugį sausio mėnesį ir akivaizdu, kad sulauksime infliacijos sausį. Tai reiškia, mėnesinė infliacija bus gana reikšminga“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu iš ekonomikos rinkos dėsnių kylantys veiksniai, pasak jos, išliks galioti – metų pradžia neturėtų atnešti didesnių maisto kainų tendencijų, optimistiškai nuteikia ir energetikos produktų kainos.

„Matome palankias tendencijas tarptautinėse energetikos nešėjų, naftos rinkose. Ateities sandoriai yra tikrai žemi, tai reiškia, rinkoje susiformavęs tam tikras perteklius ir rinkos dalyviai kainų kilimo nesitiki. Tai čia išties yra geros žinios ir tai slopins infliacines įtampas, jeigu nieko netikėto nenutiks“, – BNS sakė ekonomistė.

„Žinoma, ir dėl mėnesinės minimalios algos kiti metai irgi pasižymės aukštesne infliacija, nes mėnesinė minimali alga padidinta tikrai reikšmingai, netgi 15 proc. ir atitinkamai darbui imliuose paslaugų sektoriuose tai bus pakankamai jaučiama“, – pridūrė ji.

Savo ruožtu A. Izgorodinas nemano, jog didelį poveikį kainoms turės iš antros pensijų kaupimo pakopos atsiimami pinigai.

„Atlyginimai kitais metais kils, bet labai panašiai, kaip ir šiais metais, nepaisant to, kad bus pensijų reforma. Pensijų reformos  neužteks, kad matytumėme spartesnį kainų augimą. Pagrindinis stresas bus valdžios veiksmai, bet juos vėsins vėstanti darbo rinka, o pensijų reformos poveikis kainoms bus labai nedidelis“, – kalbėjo ekonomistas.

Gruodį fiksuota 0,2 proc. išankstinė mėnesio defliacija, metinė infliacija siekė 3,2 proc.,. o vidutinė metinė – 3,4 procento.