Praėjusią savaitę elektra pigo 44 proc.

Praėjusią savaitę dėl sustiprėjusio vėjo ir padidėjusios vietos elektros gamybos, visose Baltijos šalyse mažėjo vidutinė didmeninė elektros kaina, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, žemiausia kaina fiksuota Lietuvoje, kur elektra pigo 44 proc. ir siekė 53 eurus už megavatvalandę (MWh).

Tuo metu rugsėjo 15–21 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Latvijos kainų zonoje siekė Latvijoje 54 eurus už MWh, o Estijoje – 56 eurus.

„Praėjusią savaitę elektros kainą Lietuvoje mažino tiek padidėjusi pasiūla, tiek mažėjanti paklausa – elektros kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse. Vietos elektrinių gamyba Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu, o vėjo elektrinės pagamino daugiau nei 100 GWh ir sudarė 59 proc. visos vietinės gamybos“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Anot bendrovės, praėjusį sekmadienį taip pat penkias valandas iš eilės buvo fiksuotos neigiamos valandinės elektros kainos.

„Paskutinį kartą neigiamos valandinės elektros kainos Lietuvoje buvo rugpjūčio 9 d., o iš viso šiais metais jos fiksuotos 171 kartus“, – nurodo D. Šikšnys.

Skelbiama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc.  – nuo 210 GWh iki 203 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 88 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai šalyje buvo pagaminta 178 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 164 GWh.

Daugiausia Lietuvoje elektros energijos gamino vėjo elektrinės, kurių gamyba praėjusią savaitę išaugo beveik trečdaliu – nuo 80 GWh iki 106 GWh. Tuo metu saulės jėgainių generacija mažėjo 18 proc. iki 32 GWh, taip pat prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 8 proc. ir siekė 24 GWh. Hidroelektrinės pagamino 12 GWh, o kitos elektrinės gamino 5 GWh. 

Bendrovės duomenimis, bendras elektros energijos importo kiekis praėjusią savaitę augo 22 proc. – nuo 87 GWh iki 106 GWh. Lietuva iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį importavo 92 proc. elektros, 7 proc. – iš Lenkijos, 2 proc. – iš Latvijos.

Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos augo 77 proc. – nuo 40 GWh iki 70 GWh. Skaičiuojama, kad 74 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 25 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. – į Skandinaviją.

Praėjusią savaitę „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 62 proc. Lenkijos kryptimi ir 30 proc. Lietuvos kryptimi, taip pat „NordBalt“ – 82 proc. Lietuvos kryptimi, o Švedijos kryptimi pralaidumas nebuvo išnaudotas.