Rusiškų trąšų ir žaliavų pirkimas 2022 metų rudenį teisėtai užkirto kelią „Achemos grupės“ valdomai Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ gauti valstybės subsidiją, kurios įmonė prašė, kad sušvelnintų smarkiai kilusių energijos kainų padarinius Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, nusprendė teismas.

Regionų administracinis teismas rugsėjo 10 dieną nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai atsisakė skirti subsidiją „Achemai“. 

Teismas VMI prašymu panaikino Administracinių ginčų komisijos 2023 metų liepos 10 dienos sprendimą, kuriuo VMI buvo įpareigota iš naujo nagrinėti jos 2022 metų gruodžio 15 dienos sprendimą nesuteikti subsidijos Jonavos įmonei. 

„Inspekcija pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti subsidiją. Todėl inspekcijos sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jame nurodytos esminės faktinės aplinkybės, teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, ginčui aktualios teisės normos pritaikytos motyvuotai, todėl komisijai nebuvo pagrindo jo naikinti“, – nutarė teismas, kurio sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. 

VMI „Achemai“ subsidijos nesuteikė išsiaiškinusi, kad ji iki 2022 metų rugpjūčio pabaigos nenutraukė prekybos ryšių su Rusija ir Baltarusija. Šios sąlygos buvo būtinos norint gauti subsidiją dėl kilusių energijos kainų.

Tuo metu „Achema“ teigė turėjusi sutartis tik su Europos ir JAV bendrovėmis, o tai, kad jos parduodavo rusišką produkciją, nereiškia, kad ji bendradarbiavo su Rusija.

Tačiau VMI pagal muitinės duomenis nustatė, kad 2022 metais „Achema“ importavo žaliavų iš Rusijos už 357 mln. eurų, o po rugpjūčio 31-osios – rugsėjo-gruodžio mėnesiais – už 48 mln. eurų.

VMI teismui teigė, kad nors „Achema“ sutartis pasirašė ne su Rusijos įmonėmis, pirkimo-pardavimo sutarties šalys iš esmės buvo iš anksto susitarusios, jog prekės bus vežamos iš Rusijos, o ne kitų valstybių, formuojant importo deklaracijas.

Be to, kai kurių įmonių galutiniais naudos gavėjais buvo Rusijos fiziniai ar juridiniai asmenys, pavyzdžiui – Serbijoje registruotos įmonės „Azot Agro Dunav“ akcijos po lygiai priklausė dviem akcininkams, iš jų vienas – „KuibyshevAzot“.

VMI svarbiu faktu laikė ir tai, kad, pavyzdžiui, sutartis su JK registruota „Redborg Export“ pasirašyta Maskvoje, o sutartys su JAV „Agrovit INC“ ir Serbijos „Azot Agro Dunav“ beveik identiškos (skiriasi tik blankai). Visų sutarčių objektas – Rusijos gamyklos „KuibyshevAzot“ produkcija. 

Be to, anot VMI, dalis įmonių buvo „pašto dėžutės“, pavyzdžiui, vienos jų 8 darbuotojai generavo neadekvačiai didelę – 220 mln. eurų metinę apyvartą (2019 metais – tik vienas), kitoje įmonėje dirbo tik 2 darbuotojai.

„Iš šios informacijos matyti, kad įmonės faktiškai įsteigtos tik formaliai sutartims pasirašyti, sukuriant regimybę, kad jos tiesiogiai neprekiauja su Rusijos fiziniais ar juridiniais asmenimis, tačiau akivaizdus valstybėse narėse įsteigtų įmonių priklausomumas turėjo būti žinomas pareiškėjai („Achemai“ – BNS)“, – teismui teigė VMI.

Be to, VMI pabrėžė, kad nors „Achema“ teigė turinti sandorių su Lenkijos „Nitro Chemical“, įmonė VMI vertintu laikotarpiu nėra įregistravusi nė vienos šios įmonės vardu išrašytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos-faktūros.

„Taip pat ir ši įmonė pagal VIES (ES valstybės institucijų naudojama PVM informacijos apsikeitimo duomenų bazė) duomenis nėra deklaravusi jokių tiekimų pareiškėjai („Achemai“ – BNS)", – teismui teigė VMI.

„Sandoriai buvo vykdomi išskirtinai konkrečiai Rusijoje pagamintai žaliavai pirkti“, – pabrėžė inspekcija.

Tuo metu „Achema“ teigė, kad VMI nėra įgaliota tikrinti jos tiekėjų naudos gavėjų ar jų prekių kilmės. 

„Inspekcija, peržengdama savo įgaliojimų ribas, vertino ne tik paraišką ir pareiškėjos („Achemos“ – BNS) atitiktį (...) sąlygoms, tačiau ir pareiškėjos tiekėjų galutinius naudos gavėjus ir siekdama pagrįsti jų sąsajas su Rusijos ir/ar Baltarusijos juridiniais asmenimis, inspekcija spekuliuoja ir preziumuoja aplinkybes ar net pati sau prieštarauja pateikdama faktus“, – teismui teigė „Achema“.

Anot „Achemos“, ji turi sutartis tik su Europos ir JAV įmonėmis ir pateikė tai įrodančius dokumentus, todėl ji atitinka reikalavimus subsidijai gauti, tačiau VMI „nepagrįstai tapatina prekių kilmę su komerciniais santykių subjektais – jos teigimu, jei prekių kilmė yra rusiška, vadinasi ir subjektai, iš kurių jos yra įsigyjamos, yra rusiški“.

„Prekių kilmė yra absoliučiai nereikšminga (...), nes yra vertinama, tarp kokių asmenų sukurtas komercinis santykis, o ne kokios kilmės produkcija yra įsigyjama“, – teismui teigė „Achema“.

Be to, „Achema“ pridūrė, kad neregistravo nė vienos Lenkijos įmonių vardu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nes  prekės gaunamos ne iš ES valstybės, todėl joms forminama importo procedūra ir PVM sąskaitos-faktūros registruoti nereikia. 

Teismo vertinimu, „Achema“ 2022 metų gruodžio 12 dienos elektroniniame laiške nurodžiusi, kad perka rusiškos kilmės prekes, pati patvirtino, kad „iki 2022 metų rugpjūčio 31 dienos nebuvo nutraukusi prekybinių įsipareigojimų su Rusijos fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis“.

Šiame laiške „Achema“ VMI teigė, jog 2022 metų rugsėjį-gruodį pirko amoniaką iš Lenkijos „Nitro Chemical“ ir „Good Polymer“, Serbijos „Azot Agro Dunav“ bei JAV „Agrovit INC“. Ji taip pat pirko metanolį iš „Nitro Chemical“, brusitą iš JK įmonės „Redborg Export“, skystas azoto trąšas ir karbamidą iš „Agrovit INC“.

Teismo vertinimu, sandoriai su „Nitro Chemical“ ir „Azot Agro Dunav“ patvirtino „Achemos“ prekybos santykius su Rusija.