Kaip mažas prietaisas Kėdainiuose išgelbėjo net šešių žmonių gyvybes

Kiekvienais metais lapkričio 18-ąją minima Europos autonominių dūmų signalizatorių diena. Tai ne tik data kalendoriuje, bet ir svarbus priminimas apie priemonę, kuri tyliai budi mūsų namuose ir gali tapti esminiu skirtumu tarp išgelbėtos gyvybės ir tragedijos. Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas pabrėžia, kad nors apie šių prietaisų būtinybę kalbama nuolat, ne visi gyventojai suvokia realią jų naudą. Tačiau viena istorija Kėdainių rajone dar šią vasarą tapo gyvu įrodymu, kaip vienas pypsintis prietaisas išgelbėjo visą šeimą – šešis žmones, tarp kurių buvo ir mažamečių vaikų.

Pradėjo cypti viduryje nakties

Pasak A. Eidimto, incidentų, kai dūmų detektorius laiku perspėja apie pavojų, rajone pasitaiko nuolat – nuo pridegusio puodo ant viryklės iki gerokai rimtesnių gaisro židinių. Vis dėlto šią vasarą įvykęs gaisras galėjo baigtis itin skaudžiai, jei ne namuose įrengtas ir laiku suveikęs signalizatorius.

„Šiais metais dar vasarą mes turėjome vieną atvejį, sakyčiau, nepaprastai laimingai pasibaigusį, – prisimena Kėdainių ugniagesių vadas. – Tai buvo vasaros pabaigoje, šeimininkas buvo pažadintas dėl dūmų detektoriaus garso. Prabudęs jis operatyviai pradėjo organizuoti šeimos evakuaciją. Tuo metu name buvo šeši žmonės, nes buvo ir mažamečių vaikų, buvo ir vyresnių vaikų, ir suaugusiųjų“.

Gaisras, pasak pareigūno, kilo namo verandoje esančioje elektros skydinėje. Ugnis sparčiai plito lubomis ir artėjo gyvenamųjų patalpų link.

„Jau evakuotis per  verandą nebuvo galimybės, bet jie sugebėjo laiku iš namų išbėgti pro kitą išėjimą ir paskambinti bendruoju pagalbos numeriu“, – pasakoja A. Eidimtas. Atvykus ugniagesiams, jiems pavyko greitai lokalizuoti gaisrą. Nors nuostolių išvengti nepavyko – teko nuardyti dalį lubų, keisti elektros instaliaciją, o kitos patalpos buvo smarkiai aprūkusios – svarbiausia buvo išsaugota. Viršininkas neabejoja, kad be detektoriaus pasekmės būtų buvusios tragiškos.

„Štai ką reiškia veikiantis namuose detektorius. Ir tikrai tas įvykis, mes taip kalbame, būtų pasibaigęs tragiškai, jeigu nebūtų buvę namuose dūmų detektorių“, – tiesiai sako A. Eidimtas.

Kai kurie išjungia neapsikentę pypsėjimo

Reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius Lietuvoje įsigaliojo dar 2018 metų gegužės 1 dieną. Kaip pabrėžia A. Eidimtas, ši prievolė galioja absoliučiai visiems būstams.

„Ar tai būtų butas, ar individualus namas, sodo namelis, net ir statybinis vagonėlis, privalu įsirengti priešgaisrinę signalizaciją, o ten, kur nėra galimybės jos įrengti, gali būti įdėti vietoje to autonominiai dūmų detektoriai“, – aiškina jis.

Vis dėlto net ir turėdami šiuos prietaisus, gyventojai kartais numoja į juos ranka. Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria prevencines akcijas vykdantys pareigūnai, yra paprastas nesusipratimas dėl prietaiso veikimo.

„Ateini į namus, paprašius parodyti, kur yra dūmų detektorius, žmogus sako: „Ai, jis neveikia“. Klausiame, o kaip tai nustatėte? Atsakymas – „jis dažnai pypsi“,“ – apie tipinę situaciją pasakoja viršininkas. Ugniagesiai tokiu atveju pasiūlo pakeisti maitinimo elementą, ir „sugedęs“ prietaisas vėl pradeda veikti tvarkingai – grįžta į budėjimo režimą, kuriame tik tyliai mirksi lemputė. Šis paprastas veiksmas gali išgelbėti ne tik turtą, bet ir gyvybę.

Prisiminkite, periodiškas, trumpas dūmų detektoriaus pypsėjimas reiškia ne gedimą, o perspėjimą apie senkančią bateriją. Pakeiskite baterijas ir toliau gyvensite tyloje, tačiau saugiai.

Lapkričio 18-osios tikslas, pasak A. Eidimto, ir yra priminti žmonėms ne tik apie pareigą įsirengti detektorių, bet ir apie būtinybę jį prižiūrėti. „Ši diena, tiek Lietuvoje, tiek Europoje, buvo paskelbta kaip tokia informacinės kampanijos diena, kurios tikslas ir priminti gyventojams apie privalomą dūmų detektorių įrengimą jų būstuose ir skatinti naudojimą, nes tai gali išgelbėti gyvybę“.

Dar vienas nematomas priešas – smalkės

Kėdainių PGT viršininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad dūmų detektorius nėra panacėja nuo visų su ugnimi susijusių pavojų. Ypač svarbu atskirti dūmų ir anglies monoksido (smalkių) jutiklius, kurie atlieka skirtingas, bet viena kitą papildančias funkcijas.

„Anglies monoksido, vadinamasis smalkių jutiklis, yra papildoma ir labai svarbi priemonė, ten, kur mes turime kietojo kuro ar dujinius įrenginius. Jis tiesiog, sakyčiau, irgi yra gyvybiškai svarbus“, – pabrėžia A. Eidimtas.

Skirtingai nei gaisras, kurį lydi dūmai ir atvira liepsna, anglies monoksidas yra nematomas, bekvapis ir itin nuodingas. Jis gali išsiskirti dėl netvarkingos krosnies, židinio ar dujinio šildytuvo veiklos. Smalkių jutiklis perspėja apie šį tylųjį žudiką, suteikdamas progą laiku išvėdinti patalpas ir išvengti mirtino apsinuodijimo.

Svarbiausia taisyklė yra laiku evakuotis

Net ir turint visas saugos priemones, nelaimės kartais įvyksta. Tokiu atveju, pasak A. Eidimto, svarbiausia yra ne panikuoti, o prisiminti pagrindines taisykles. Kilus gaisrui, pirmasis ir svarbiausias veiksmas – evakuotis ir skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Svarbiausia, niekada nebegrįžkite į degantį pastatą, iš kurio išbėgote.

„Mes daug kartų kartojam tą taisyklę: išbėgus iš degančio pastato, kuris jau dega atvira liepsna, negalima grįžti atgal, nes niekada nežinom, ar pavyks sėkmingai taip pat išbėgti“, – įspėja viršininkas. Bandymas patiems gesinti ugnį ar gelbėti daiktus gali baigtis tragiškai. Riziką reikia įvertinti blaiviai: ar gaisras mažas, ar nėra pavojaus apsinuodyti, patirti elektros smūgį ar nukentėti nuo sprogimo.

Ugniagesiai gelbėtojai Kėdainių mieste į gaisro vietą atvyksta per maksimalų 10 min. laikotarpį, kaimiškosiose seniūnijose laikas gali siekti iki 18 min. Kuo greičiau paskambinsite 112, tuo didesnė tikimybė, kad gaisrą pavyks užgesinti jam pridarius mažiausius įmanomus nuostolius. Svarbiausia visada yra jūsų ir jūsų artimųjų gyvybės.