Šalnos negailestingai kirto Lazdijų krašto ūkininkams
Pavasario šalnos – neretas reiškinys Lietuvoje, tačiau šiemet jos buvo itin stiprios ir užsitęsusios, padariusios didžiulę žalą žemės ūkiui. Kai kuriose vietovėse temperatūra naktimis krito iki –5 °C ar net žemiau, o tai pražūtinga žydintiems sodams, daržovėms ir ankstyvosioms kultūroms.
Sodininkai ir ūkininkai gali prarasti didelę dalį metinių pajamų, ypač smulkieji ūkiai, kuriems vienas sezonas – lemtingas. Sumažėjus vietinei pasiūlai, vaisių ir daržovių kainos gali kilti, ypač vasaros viduryje ir pabaigoje. Galimos tiekimo grandinių problemos – perdirbimo įmonės gali negauti pakankamai žaliavos iš vietinių ūkių.
Sulaukia gausybės prašymų
Kaip teigė Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė, dėl šalnų padarytų nuostolių skyrius gauna prašymus kasdien – ir ne po vieną. Prašoma, kad komisija, atvykusi į ūkius, įvertintų šalnų padarytą žalą.
„Intensyviai važinėjame, vertiname situaciją, ta mūsų komisija sunkiai surenkama, nes dabar techninių apžiūrų laikas, deklaravimas, komisijoje yra skyriaus specialistai, o prašymų – gausybė. Daugiausia kreipiasi dėl žemės ūkio pasėlių – žieminiai rapsai, žieminiai kviečiai, pievos, kur durpynai – viskas geltona, nušalę. Situacija yra sudėtinga. Ūkininkai turi įsipareigojimų, bijo, kad gali būti taikomos sankcijos. Kalba, kad ir galvijus tampa sunku išlaikyti, nes šeria senais pašarais, o dalyje rajono vietų nėra ką pašarams pjauti, turime daug nukentėjusių laukų“, – sakė skyriaus vedėja.
Pasidomėjus, ar ūkininkai gali sulaukti komensacijų dėl šalnų padarytos žalos, J. Gudeliauskaitė sakė, kad Žemės ūkio ministerija dėl kompensacijų bandys kreiptis į Europos Komisiją, kadangi Lietuvoje šalnų padaryta žala – masinis reiškinys.
„Mes atliekame namų darbus, įvertiname situaciją, reikia tikėtis, kad rudenį ūkininkai sulauks tam tikrų kompensacijų“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Patyrė didelius nuostolius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų biuro vadovės pareigas einanti Jolita Rasimavičiūtė pripažino, jog didelė žala padaryta sodininkams, nes visi sodai nušalę, o daržininkams liko tik dalis derliaus.
„Rapsai yra užariami, kai kurios kultūros, kurios buvo pasėtos ne į durpžemį, dar išgyveno, liucernos ir visi baltyminiai augalai yra nušalę, žmonės bando atsisėti, kad turėtų atolus. Kas ką gali, tas tą daro, pasitelkia išmonę. Žalos yra didžiulės, žmonės turėtų žinoti, kad apie tai reikia pateikti informaciją agroprogramėlėje, informuoti savivaldybę, gal rudenį kokios nors kompensacijos juos pasieks“, – kalbėjo J. Rasimavičiūtė.
Ji sakė, kad mūsų krašte nuostoliai ypač dideli, nes nederlingas kraštas, turime daug durpingo dirvožemio.
„Rapsai ir avižos iššalo, laimė, kad žmonės anksti nesėjo kukurūzų, tai bent tiek išsigelbėjo. Yra ir apšalusių kviečių, jie vegetuoja, pakenkta augalo fiziologijai, gal ir bus šiek tiek derliaus. Su sodais ir uogynais jau nieko nepakeisi, jei buvo užmegzti žiedynai – ir jie nušalo, tai uogų nebebus, obelys naujo žiedyno neformuos. Žmonės įvairiais būdais stengėsi apsaugoti nuo šalnų, bet nepadėjo. Bus finansinių pasekmių – brangs daržovės ir vaisiai, jų bus per mažai“, – sakė J. Rasimavičiūtė.
Pavasario šalnos – rimtas smūgis Lietuvos žemės ūkiui. Jų padaryta žala ypač aktuali šiemet, kai daugelis ūkininkų jau ir taip susiduria su infliacijos, energetikos ir darbo jėgos problemomis. Kaip teigia specialistai, norint apsaugoti šį svarbų sektorių, būtina ne tik kompensuoti patirtus nuostolius, bet ir investuoti į rizikos valdymo priemones, kad ateityje tokios gamtos išdaigos nekeltų grėsmės visai tiekimo grandinei ir šalies maisto saugumui.
