Seimo komitetas aiškinsis, ar naudingas Lietuvai ES ir „Mercosur“ susitarimas
Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys, ar Lietuva turėtų pritarti Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos „Mercosur“ bloko pasirašytam laisvos prekybos susitarimui.
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas sako, kad komitete šis klausimas bus aptariamas pirmą kartą. „Priimsime kažkokią rekomendaciją“, – BNS teigė jis.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas praėjusį gruodį yra sakęs, kad susitarimui nepritaria, bet siūlė dar palaukti Europos Komisijos detalaus išaiškinimo.
Seimo Kaimo reikalų komitetas gruodį yra pasiūlęs Vyriausybei svarstant šį susitarimą ES Taryboje nepritarti jam ir prisijungti prie jį blokuojančių valstybių narių, atsižvelgdamas į Lietuvos žemdirbių nuogąstavimus dėl nesąžiningos konkurencijos.
Be to, komitetas siūlė siekti, kad susitarimo sąlygos būtų peržiūrėtos užtikrinant sąžiningą konkurenciją, žemės ūkio sektoriaus tvarumą. Komitetas taip pat pateikė Vyriausybei konkrečius siūlymus dėl tolesnės derybų pozicijos formavimo. Tarp jų – draudimas į ES rinką patekti produktams, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų arba jos naudojamos jų gamybos ar auginimo procese, taip siekiant apsaugoti aukštus maisto saugos standartus ir užtikrinti sąžiningas sąlygas ES ūkininkams.
Šalies žemdirbių organizacijos mato daug rizikų, kurias sukels produktų iš „Mercosur“ bloko patekimas į ES rinką, bei neigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui, aplinkosaugos tikslams, maisto saugos standartams.
ES ir „Mercosur“ susitarimui dar turi pritarti bent 15 iš 27 ES valstybių, atstovaujančių 65 proc. visų ES gyventojų, taip pat Europos Parlamentas. Vokietija, Ispanija nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, jam priešinasi Prancūzija, Lenkija. Nyderlandai, Italija, Austrija taip pat reiškia abejonių.
ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslas – sumažinti muitus ir paskatinti prekybą, sukurti vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų su daugiau kaip 700 mln. žmonių. Pietų Amerikoje jis apimtų Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.
ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo truko daugiau nei 20 metų.
