Lapkričio 23 d.  Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos aptarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimo poreikius. Jame ŽŪR nariai sutiko, kad būtina peržiūrėti esamas ekoschemas, jų skaičių būtina mažinti. Diskutuota ir dėl išmokų mažinimo stambesniems ekologiniams ūkiams, taip pat apartas žemdirbiams itin svarbus klausimas – melioracijos griovių šlaitų priežiūra.

Nesutinka su išmokų mažinimu ekologams

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus, socialinių partnerių pateiktus pastebėjimus bei pasiūlymus, pasikeitusias ekonomines sąlygas bei siekiant išvengti perkompensavimo ir subalansuoti stambių ir smulkių ūkių santykį, užtikrinant tiek masto ekonomiją, tiek galimybę lanksčiai prisitaikyti prie rinkos poreikių ir pokyčių, siūlo peržiūrėti kompensacinių išmokų mokėjimo principų taikymą.

ŽŪM siūlo ekologiniams arba pereinantiems į ekologiją ūkiams, nustatant naują valdos ribinio dydžio reikšmę – 300 ha, kurią viršijus 15 proc., mažėtų kompensacinės išmokos. Iki šiol ekologiniam ūkininkavimui ir perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo buvo taikomas 30 proc. išmokos mažinimas plotams, viršijantiems 200 ha.

Tačiau šiam siūlymui nepritarė Mindaugas Petkevičius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas. Jo teigimu, ekologams išmokas galima mažinti tik tuo atveju, jeigu finansiniame krepšelyje trūksta lėšų. „Šis siūlymas iš esmės prieštarauja SP esančiomis nuostatomis, nes ekologams numatytose eilutėse lėšų netrūksta. Taip pat norėčiau priminti, kad anksčiau ŽŪM jau buvo nusprendusi nemažinti išmokų ekologiniams ūkiams, tačiau pabendravę su socialiniais partneriais savo nuomonę pakeitė“, – kalbėjo M. Petkevičius pažymėdamas, kad toks pasiūlymas neskatins ekologinių ūkių plėtros.

Diskusijos dėl sertifikuotos sėklos

Kitas ŽŪM siūlymas susijęs su ekologinėmis schemomis: TI05eko1.1 – „Augalų kaita“,  TI05eko1.2 – „Tarpiniai pasėliai“, TI05eko1.4 – sertifikuotos sėklos naudojimas, TI05eko1.8 – „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Pareiškėjas, kuris deklaruoja žemės ūkio naudmenų plotą pagal nurodytas naudmenas, ir jų plotui viršijus 300 ha, jis būtų remiamas 85 proc. Taigi, jam būtų taikomas 15 proc. išmokos mažinimas. Šis siūlymas bus taikomas tiek ekologiniams, tiek įprastiniams ūkiams. Iki šiol išmokos dydžio, priklausomai nuo ploto, mažinimas nebuvo taikomas.

Ekologinio ūkio savininkas Saulius Daniulis griežtai pasisakė prieš išmokos mažinimą tiems, kas laukus sėja sertifikuota sėkla. „Siekiame, kad dirvožemio kokybė gerėtų, siekiame, kad ūkininkai laikytųsi sėjomainos, laukai būtų mažiau teršiami, o dabar išmokas už aplinkosauginę priemonę norima mažinti. Jei ministerija neturi pinigų aplinkosauginėms priemonėms – tegul iš ūkininkų nereikalauja jų laikytis“, – pabrėžė S. Daniulis.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbu išsiaiškinti ko siekiama – išauginti sveiką derlių sėjant sertifikuotą sėklą ar gauti pajamas per mokamą išmoką. „ŽŪR įgyvendinti projektai ne kartą įrodė, kad sėjant sertifikuotą sėklą derliaus rezultatai daug geresni, ūkininkui nereikia naudoti daug trąšų ir pesticidų“, – informavo jis.

ŽŪR nariai sutarė paremti siūlymą mažinti išmoką išvardintoms ekologinėms schemoms, išskyrus sertifikuotos sėklos naudojimą. S. Dimaitis taip pat pažymėjo, kad su ŽŪM reikės tęsti derybas, jog būtų sumažintas vadinamųjų ekoschemų skaičius.

Taip pat ŽŪM norėtų tikslinti SP intervencinės priemonės KP070untž aprašymą, jį papildant dviem nuostatomis. Pirma, dėl pievų tvarkymo būdo pasirinkimo – ganymo arba šienavimo, taip pat nustatyti, kad ganiavos laikotarpis neribojamas. Antra, kad deklaruojant konkretų plotą pagal intervencinę priemonę KP07untž, už tą plotą galima pretenduoti į kompensacines išmokas ir pagal intervencinę priemonę KP01ekū – „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. ŽŪR nariai šiam pasiūlymui pritarė.

Pasigedo siūlymo argumentacijos

Sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą Lietuvoje, siekiant didesnio teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui prisidedant prie dirvožemio išsaugojimo, jo kokybės gerinimo, vandens telkinių, biologinės įvairovės išsaugojimo, efektyvesnio indėlio įgyvendinant BŽŪP tikslus, ŽŪM siūlo peržiūrėti ir įvertinti SP kompleksines priemones klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinė sistema) „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklos „Daugiamečių žolių juostos“ (TI05eko1.7), kuri tiesiogiai prisidėtų prie šių tikslų pasiekimo, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti 5 m. įsipareigojimų laikotarpį (šiuo metu SP nustatytas 3 m. įsipareigojimų laikotarpis) pagal šią veiklą juos prisiimsiantiems nuo 2024 m.

Tačiau Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos narė Regina Bernatonienė, drauge su LEŪA vadovu M.Petkevičiumi ir S. Daniuliu, pasiūlė apsiriboti 3 m. laikotarpiu.

Numatys finansavimą melioracijos grioviams prižiūrėti

Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija,  ŽŪM peržiūrėjo intervencinės priemonės „Melioracijos griovių šlaitų priežiūros“ taikymo sritis ir praktiką. Planuojamos įgyvendinti priemonės reikšmė – invazinių rūšių plitimo valdymas vandens kanalais, įskaitant ir melioracijos griovius, yra labai svarbus siekiant sumažinti arba sustabdyti Sosnovskio barščio, rykštenių ir kitų invazinių rūšių plitimą ir jų daromą žalą gamtiniams ištekliams.

Priemonės tikslas – palaikyti biologinę įvairovę agrarinėse ekosistemose ir skatinti ūkininkus aplinkai palankiais metodais tvarkyti biologinės įvairovės apsaugai svarbius plotus – melioracijos griovių šlaitus, prevenciškai prisidedant prie invazinių rūšių plitimo mažinimo. Intervencinė priemonė, pritarus Europos komisijai, būtų pradėta įgyvendinti nuo 2024 m. (paraiškos renkamos kartu su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškomis (Tiesioginių išmokų paraiškomis)).

Šiuo metu siūloma įtraukti  intervencinę priemonę „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ į II SP keitimo paketą. Taip pat pageidaujama nustatyti 5 metų trukmės įsipareigojimų laikotarpį ir nustatyti kompensacinės išmokos dydį, įvertinus šlaitų tvarkymo sąnaudas, apsibrėžiant pagrindines jas veikiančias sąlygas ir prielaidas dėl specifinių darbų, susijusių su invazinių augalų naikinimu ir prevencija, ir atlikus reikiamus skaičiavimus.

Pasak S. Daniulio, melioracijos grioviai – valstybės turtas, todėl svarbu numatyti atitinkamas lėšas jų priežiūrai. „Tai neturėtų būti užkabinta vien ant ūkininkų pečių. Pavyzdžiui, savivaldybės tvarko melioracijos griovius konkurso būdu. Įmonėms mokama apie 800-1000 eurų už vieną kilometrą. Tačiau nėra daug įmonių, kurios imasi tvarkyti šiuos griovius. Jeigu ūkininkai galėtų gauti išmokas, žinoma, susikooperavus būtų galima pirkti reikalingą techniką ir dirbti“, – sakė S. Daniulis.