„Avilys“ – 25-eri metai meilės teatrui ir Krekenavos bendruomenei

Krekenavos kultūros centras virs teatro švente – mėgėjų teatras „Avilys“ švenčia savo 25-ąjį gimtadienį. Suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventė „Anoj pusėj Krekenavos“, kasmet suburianti teatro mylėtojus, šiemet įgaus ypatingą prasmę, minint ketvirtį amžiaus, kai Krekenavos scenoje gimsta stebuklai.

Atgimė mylimas spektaklis

„Labai laukėme savo šventės, – jauduliu dalijasi Krekenavos kultūros centro mėgėjų teatro „Avilys“ vadovė ir režisierė Miranda Uogelė. – Buvome pasiruošę švęsti ir 20-ąjį gimtadienį, deja, tada koją pakišo pandemija. Buvome labai liūdni ir išsigandę. Stengėmės vieni kitus palaikyti, kai paprastai rinkdavomės į repeticijas, jungdavomės visi per mesendžerį ir bendraudavome, kartodavome spektaklių žodžius“, – prisimena M. Uogelė.

Pasitinkant šį jubiliejų ir suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventę „Anoj pusėj Krekenavos“ – viskas kitaip.

„Avilys“ savo gerbėjams pristatys atgimusį spektaklį – Ritos Venskūnienės dramą „Baltakojė“. Ši drama, režisierės biržietės Ritos Venskūnienės specialiai sukurta „Aviliui“, jau yra pelniusi žiūrovų simpatijas visoje Lietuvoje. Po penkerių metų pertraukos spektaklis grįžta į sceną, atnaujintas ir patobulintas, tačiau išlaikęs savo autentišką dvasią. „Tai kolektyvo sprendimas, – pasakoja M. Uogelė. – Visiems jis buvo labai artimas, gal todėl ir nusprendėme jį atgaivinti savo jubiliejui, pasikvietę naują aktorių, mažumėle patobulinę, kai ką pakeitę.“

Aktorių būrys

„Avilio“ istorija prasidėjo 2000 metais, kai tuometinė Krekenavos kultūros centro vadovė Zofija Lindušienė subūrė suaugusiųjų mėgėjų teatro trupę. Zofija ilgus metus dirbo su vaikų dramos būreliu, buvo įkūrusi jaunimo cirko trupę, vėliau panoro išbandyti save kurdama spektaklius su suaugusiais. Pasikvietė keletą bičiulių: Rolandą Ulį, Viliją Zlobiną, Petrą Valikonį, Birutę Jagminienę, Oną Ribikauskienę bei Jūratę Januškienę. Po metų prie grupės prisijungė Dalia Mikalauskienė ir Remigijus Paciukonis.

Trupė visą gyvavimą keitėsi: vieni išėjo, kiti atėjo, bet yra žmonių, kurie „Avilyje“ gyvena nuo pat jo susikūrimo. Tai Jūratė Januškienė, Rolandas Ulis, Vilija Zlobina, Miranda Uogelė. Iki šių dienų kartu su kolektyvu yra Dalia Mikalauskienė, Elena ir Juozas Gugevičiai, Saulius Laučka, didelės šeimos nariu tapo ir Anatolijus Dudčiakas, Sandra Kaušakienė, Dainius Drumžlys.

„Trys mylimos“ – scenoje 63 kartus

Pirmasis spektaklis – Julijos Žemaitės komedija „Apsiriko“ – tapo sėkmingu startu, o vėliau sekę spektakliai, ypač Julijos Žemaitės „Trys mylimos“, pelnė didelį populiarumą ir buvo suvaidinti net 63 kartus.

olektyvas greitai susigyveno, o trūkstant tinkamų pjesių, vienas iš narių, Remigijus Paciukonis, pradėjo rašyti scenarijus pats. Taip gimė unikalios komedijos „Loterija“, „Nei velnias, nei gegutė“, „Ko vėjas neįpūtė“. Šiuose spektakliuose pradėjo vaidinti ir M. Uogelė. 2005 metais teatras pasikrikštijo „Avilio“ vardu, nes tuometinę teatro vadovę, labai aktyvią Z. Lindušienę krekenaviečiai meiliai vadindavo „bitele“.

Kultūros skleidėjai

2008 metais teatras pirmą kartą dalyvavo Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų festivalyje „Pastogė“ su Kazio Sajos spektakliu „Šventežeris“. 2014 metais Lietuvos liaudies kultūros centras kolektyvui įteikė diplomą nominacijoje „Ryškiausias miestelio, kaimo suaugusiųjų teatrinės kultūros skleidėjas“. Tai suteikė aktoriams pasitikėjimo savimi ir užsispyrimo siekti geresnių rezultatų.

Krekenavos kultūros centro mėgėjų teatro „Avilys“ vadovė ir režisierė M. Uogelė pasakoja, kad su atsinaujinusiu teatro sąstatu kolektyvas ėmėsi repetuoti Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės komediją „Pinigėliai“. Su šiuo spektakliu teatras dalyvavo Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventės konkurso „Atspindžiai“ regioniniame ture. Šiame konkurse kolektyvo narys amžiną atilsį Darius Liutkevičius pelnė diplomą nominacijoje „Ryškiausias vyro vaidmens atlikėjas“.

„Avilys“ – 25-eri metai meilės teatrui ir Krekenavos bendruomenei.
Vėliau kolektyvo nariams kilo mintis pastatyti spektaklį vaikams. Taip kalėdinės eglutės įžiebimo šventėje įvyko nauja „Avilio“ premjera – V. Kupšio pasaka visai šeimai „Ledinuko Kalėdos“. Dar vėliau gimė linksma pasaka pagal V. Kupšį „Keisti Kalėdų seneliai“.

Be rūbų neliko

Teatras neapsiribojo gastrolėmis vien Lietuvoje – 2017 ir 2019 metais „Avilys“ dalyvavo tarptautiniame suaugusių mėgėjų teatrų festivalyje „Džiaugsmas vaidinti“ Latvijoje, Limbažių mieste.

„Vat čia ir nutiko tai, ko kolektyvas iki šiol negali pamiršti. Atvykome į pirmąją pasirodymo vietą (pasirodymai vyko keliose skirtingose scenose), visi skubame statyti dekoracijas, traukti iš dėklų spektaklio kostiumus, kai pamatome suakmenėjusį Vilijos veidą: „Mano rūbų nėra…“ Pasirodymas po 15 minučių, moterų kostiumai pusiau tautiniai, o Vilija moteriškutė iš stuomens ir iš liemens, ką daryti?.. Limbažių teatro vadovė parašo į grupės mesendžerį, kad apkūniai moteriškei STAIGIAI reikalingas ilgas „klėtkuotas“ sijonas ir balta bliuzelė. Po dešimties minučių Vilija jau buvo aprengta, ir spektaklis prasidėjo laiku“, – prisimena M. Uogelė.

Lyg viena šeima

Per 25-erius metus „Avilys“ išgyveno daug: dalyvavo festivaliuose, gastroliavo Lietuvoje ir užsienyje, patyrė tiek džiaugsmo, tiek iššūkių. Tačiau svarbiausia, kad kolektyvas išliko kaip viena didelė šeima, kurioje kiekvienas narys jaučiasi svarbus ir mylimas.

Nuo 2012 m. teatrui vadovaujanti Krekenavos kultūros centro direktorė M. Uogelė sako, kad beveik visi jos asmeninio gyvenimo įvykiai vienaip ar kitaip yra susiję su teatru. „Labai daug laiko praleidžiame repetuodami, gastroliuodami, minėdami įvairias šventes ir sukaktis. Žinome vieni kitų džiaugsmus ir rūpesčius, stengiamės būti atrama ir užuovėja vieni kitiems“, – sako režisierė ir priduria, kad didžiausias įkvėpimas kūryboje jai yra pati teatro trupė, jų noras vaidinti, susitikti su žiūrovais, važiuoti į gastroles, kad ir kelias dienas iš eilės.

„Visa tai neleidžia man snūduriuoti, negaliu jų nuvilti. Mokomės vieni iš kitų gyventi ir scenoje, ir realiame gyvenime, – sako M. Uogelė. – Veikla „Avilyje“ mums visiems reiškia labai daug. Mes kartu džiaugiamės ir verkiame, kartu švenčiame ir liūdime. Apie mus labai gražiai yra pasakiusi viena krekenavietė – „Jūs kaip viena šeima, o mes, krekenaviečiai, jūsų giminės.“

Tikri jausmai

Šį mėnesį „Avilys“ švenčia ne tik savo gimtadienį, bet ir tuos žmones, kurie kūrė teatro istoriją: aktorius, režisierius, žiūrovus – visus, kurių dėka teatras gyvuoja. „Teatras tai – ne tik scena, dekoracijos ar uždanga, kuri kyla ir leidžiasi. Tai žmonės“, – pabrėžia Miranda.

„Žmonės, kurie po dienos darbų, užuot patogiai įsitaisę namuose, ateina čia – į savo antruosius namus. Jie aukoja savo laiką, kad pasakotų istorijas. Kad gyventų ne vieną, o dešimtis gyvenimų. Kad juoktųsi ir verktų, pyktų ir džiaugtųsi kartu su savo herojais. Aktoriai repeticijose lieja prakaitą, ieško tobulo žodžio, tinkamiausio judesio, tikriausios emocijos. Ir visa tai – dėl jūsų, mieli žiūrovai. Dėl tos akimirkos, kai užsidega prožektoriai, ir salė nutyla. Kai kiekviena žiūrovo širdis plaka drauge su tuo, kas vyksta scenoje. Kai teatro magija įvyksta čia ir dabar – vienintelį kartą, nes kito tokio vakaro nebus. Aš tariu patį didžiausią AČIŪ visiems mylintiems teatrą ir linkiu, kad ta meilė neišblėstų“, – pokalbį užbaigė M. Uogelė.

„Avilio“ 25-ojo gimtadienio šventė – tai ne tik proga atšvęsti nueitą kelią, bet ir padėkoti visiems, kurie myli teatrą ir palaiko jo gyvybę. Tegul „Avilio“ meilė teatrui ir toliau žydi, o jo medus – džiugina Krekenavos ir visos Lietuvos žiūrovus.