Įstatymo pataisa padėtų spręsti „Lifosos“ ir kitų tarptautinių sankcijų sulaukusių įmonių problemas

"Lifosa" gamykla.

Atsižvelgiant į įmonėje „Lifosa“ susiklosčiusią situaciją, Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys siūlo keisti Tarptautinių sankcijų įstatymą. Parlamentaras siūlo numatyti, kad laikinojo administratoriaus kandidatūrą galėtų pasiūlyti įmonės valdymo organai, taip pat būtų siūlomas ir laikinojo administravimo sutarties projektas. Finansų ministrui išliktų teisė pasirinkti įmonės siūlytą kandidatą ar organizuoti atrankos procesą.

Pasak projekto autoriaus, taikant Tarptautinių sankcijų įstatymą buvo paskirtas AB „Lifosa“ administratorius, tačiau įmonės veikla nuolat sutrikdavo, buvo kilę nesutarimų tarp administratoriaus ir įmonės valdymo organų. Šiuo metu įmonę planuojama laikinai konservuoti.

„Ne kartą teko išgirsti, kad dabar numatytas laikinojo administratoriaus modelis tiesiog nepasiteisino ir tai akivaizdžiai rodo sprendimas laikinai užkonservuoti įmonę. Mano siūlymas sudarytų galimybes AB „Lifosa“ valdymo organams patiems siūlyti administratorių ir sutarties su juo projektą. Žinoma, reikėtų ir Finansų ministerijos pozityvaus požiūrio keisti dabar esantį administratorių ir supratimo labiau pasitikint pačia įmone, kad situacija keistųsi iš esmės. Tikiuosi, kad šis projektas taps žingsniu pirmyn, kuris paskatins tiek įmonę, tiek ir Finansų ministeriją surasti sprendimą, kuris leistų įmonei veikti, o jos darbuotojams išsaugoti darbo vietas“,- komentuodamas įregistruotas įstatymo pataisas Eltai sakė V. Gapšys.

Pasak jo, skiriant laikinąjį administratorių yra siekiama, jog būtų užtikrintas sankcijų taikymas, tačiau tai savaime nereiškia, kad įmonė sankcijas pažeidinėja, todėl laikinojo administratoriaus funkcija yra užtikrinti balansą tarp sankcijų mechanizmo veikimo ir įmonės interesų. „Tokį balansą būtų galima efektyviau pasiekti įtraukiant įmonės valdymo organus į laikinojo administratoriaus skyrimo procedūrą ir toliau jam keliant nepriklausomumo ir kvalifikacijos reikalavimus numatytus Tarptautinių sankcijų įstatyme“,- sako V. Gapšys.

Šiuo metų pretendentai užimti laikinojo administratoriaus pareigas yra siūlomi viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centras, o laikinasis administratorius skiriamas finansų ministro sprendimu.

V. Gapšys tikisi, kad priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, įmonės, kurioms taikomas Tarptautinių sankcijų įstatymas, galės aktyviau dalyvauti parenkant laikinąjį administratorių. Anot parlamentaro, tikėtina, kad toks administratorius dės didesnes pastangas užtikrinti tolesnę įmonės veiklą įgyvendinant taikomas tarptautines sankcijas.

V. Gapšio duomenimis, 2022 -aisiais įmonės „Lifosa“ pardavimo pajamos sumažėjo 52 proc., iki 274,6 mln. Eur, tačiau pakilusios trąšų kainos leido išvengti nuostolių. Kai nurodo parlamentaras, grynojo pelno uždirbta 30,3 mln. Eur, bet tai 4 kartus mažiau negu 2021metais. 2020 -2021 m. AB „Lifosa“ patekdavo tarp 50 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje.

Pasak Darbo partijos frakcijos, matydami, kad situacija nejuda iš mirties taško, o įstatymas, galėjęs garantuoti šios įmonės veikimą, akivaizdžiai neveikia, „Lifosa“ darbuotojai liepos 26 d., trečiadienį, V. Kudirkos aikštėje Vilniuje organizuoja mitingą.

Kaip ELTA jau skelbė, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį Vyriausybėje susitiko su fosforo trąšų gamyklos AB „Lifosa“ profesinių sąjungų vadovais.

Susitikime buvo išklausyti profesinių sąjungų vadovų pastebėjimai dėl veiklos iššūkių AB „Lifosa“, kuriai pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas šiuo metu yra paskirtas laikinasis administratorius.

Taip pat susitikimo metu buvo aptartos galimybės apsaugoti įmonės darbuotojų interesus, tuo pačiu užtikrinant tarptautinių sankcijų laikymąsi.

Tarptautinės sankcijos AB „Lifosa“ kontroliuojantiems asmenims, per tarpines įmones valdantiems šią bendrovę Lietuvoje, pritaikytos dėl jų ryšio Rusijos režimu, vykdančiu karą prieš Ukrainą.

Panašūs straipsniai

Video