Ar dėl ilgo lietingo laikotarpio bus paskelbta ekstremali situacija valstybėje?
Jau šešios savivaldybės (Akmenės, Anykščių, Kaišiadorių, Kėdainių, Rokiškio ir Šilutės) jau paskelbė ekstremalią situaciją dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio, kuris sukėlė žemės ūkio augalų žūtį. Gali būti, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir daugiau savivaldybių. Tačiau svarbiausia – ar ūkininkai gali tikėtis ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės lygiu ir kada?
Tvarka, pagal kurią skelbiama ekstremali situacija
„Valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, t. y. kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų, arba kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip vienus metus, arba kai jos padariniams šalinti reikalingi materialiniai ištekliai teikiami iš kitų savivaldybių ar pasitelkiamos kitose savivaldybėse esančios civilinės saugos pajėgos“, – tikslų atsakymą, kokia tvarka galioja norint paskelbti ekstremalią situaciją valstybės lygmeniu dėl stichinių meteorologinių reiškinių, pateikia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.
Be to, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė. Šis sprendimas gali apimti arba visą Lietuvos teritoriją, arba tik jos dalį.
Laukai skęsta, grūdai dygsta varpose
„Šiuo metu yra intensyviai nuėminėjamas derlius. Tad kol kas tiksliai įvertinti situaciją sudėtinga. Bet vaizdai socialiniuose tinkluose, viešoje erdvėje bei ūkininkų atsiliepimai byloja apie sudėtingą padėtį“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas.
Galima pradėti nuo to, kad įvažiuoti į laukus sudėtinga, klimpsta kombainai, priekabos. Ir negana to, beveik kasdien vis dar palyja.
„Žemaitijoje kai kurie ūkiai dar net nepradėję javapjūtės“, – liūdnai konstatuoja A. Vanagas ir tęsia, kad nors nėra kalbų, jog rapsas būtų nepriimamas, bet kai kur jis sudygęs ankštarose. Kviečiai, ypač kur sugulę, taip pat pradygę, o vietomis, kur drėgmės daugiau ar plyti balos, sudygę stipriai.
„Iš pietinės Lietuvos keliauja stiprios 2 klasės kviečiai. Žemaitijoje, kas pradėjo kulti kviečius, vyrauja arba 3 klasė, arba pašariniai. Kai kur trūksta baltymų, kai kur glitimo. Situacijos skirtingos“, – pažymi LGAA vadovas.
ŽŪM savo ruožtu praneša, kad liepos 31 raštu kreipėsi į savivaldybes prašydama pateikti informaciją, ar kreipiasi žemės ūkio subjektai su prašymais dėl ilgo lietingo laikotarpio metu patirtos žalos atlyginimo, ir ar savivaldybės planuoja dėl šio stichinio meteorologinio reiškinio skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dalyje ar visoje savivaldybės teritorijoje.
„Pirminiais duomenimis, gautais iš kelių savivaldybių, daugiausia nukentėjo pasėliai ir augalai. Dėl didelio vandens kiekio dalis derliaus yra žuvę, o likusios dalies kokybė prastėja“, – nurodo ŽŪM ir prideda, kad duomenys bus tikslinami iki rugpjūčio 8 d.
Sprendimas Nacionalinio krizių valdymo centro rankose
ŽŪM žinoma, kad savivaldybės lygmens ekstremaliąją situaciją stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio yra paskelbusios Rokiškio r. ir Anykščių r. savivaldybės. Tai sudarė sąlygas ministerija kreiptis į Nacionalinį krizių valdymo centrą siūlant skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje valstybės teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.
„Atkreipiame dėmesį, kad sprendimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionalinio krizių valdymo centro siūlymu“, – patikslina ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.
A. Vanagas teigia, kad toks sprendimas labai gelbėtų ūkininkams įgyvendinant įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
„Įsivaizduokime, kad ūkininkas planuoja auginti maistinius kviečius, o dabar kulia pašarinius. Kainų skirtumas didelis. Dar daugiau nuostolio, kai kuliamas drėgnas derlius. Be to, sugulę laukai gali apsunkinti derlingumo įsipareigojimus numatytus sutartyse“, – vardija LGAA vadovas ir prideda, kad kai kuriems ūkiams gali tiesiog pristigti apyvartinių lėšų, ypač ten, kur lietaus iškrito kone tris kartus daugiau nei įprasta liepos mėnesį ar per visus metus.
Belieka tikėtis, kad Vyriausybė nedels priimti atsakingus sprendimus.
