„Pirmi pasėlių deklaravimo vertinimai patvirtina tai, ką sakė žemės ūkio ekspertai – taip vadinamoji "žalioji politika" patyrė visišką fiasko“, – socialiniame tinkle rašo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

Pasak jo, žaliosios politikos fiasko – ne tik Lietuvoje, bet mūsų šalyje ekologinės sistemos buvo įgyvendintos, bene didžiausia apimtimi Europos Sąjungoje ir tik dėl to, kad Lietuva vienintelė įsivedė kompleksinę ekosistemą ir ūkininkai tiesiog neturėjo pasirinkimo – arba padarai viską, arba negausi nieko.

„Visose kitose valstybėse narėse ūkininkai turėjo daugiau laisvės ir ja pasinaudojo, tiesiog nedalyvavo ekosistemose. Bene didžiausią smūgį patyrė ambicija išplėsti ekologinį (tiksliau būtų sakyti – organinį) ūkininkavimą – 2023 metais ekologinių (organinių) ūkių gerokai sumažėjo“, – dėsto A. Macijauskas. 

Lietuva, pasak A. Macijausko, iki 2030 metų užsibrėžė padvigubinti organinių ūkių plotus.

„Esu tikras, kad tai neįmanoma misija. Visų pirma neįmanoma, nes nėra tokios paklausos, o dar svarbiau, kad organinis ūkininkavimas, niekaip nedera su klimato išsaugojimo politika. Ateityje vartotojams bus žymiai svarbiau ar jų perkami maisto produktai yra draugiški klimatui, nei tai, ar jie buvo auginami organiškai“, – tikina A. Macijauskas. 

Ir štai vokiečiai, pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo, pirmieji pradėjo kalbėti apie tai.

„Vokietijos aukšto rango politikai ir ekspertai teigia, kad organiniuose (Lietuvos atveju – ekologiniuose) ūkiuose užauginta mėsa nėra draugiška klimatui, nes jai pagaminti reikia dvigubai daugiau žemės, o gyvulių metano emisija yra žymiai didesnė negu įprastiniuose ūkiuose. Nieko stebėtino, žemės ūkio specialistai apie tai šneka seniai. 

Organinis ūkininkavimas yra pasenusi technologija, visiškai neatitinkanti šių dienų aktualijų.  Mums būtina transformuoti žemės ūkį pasitelkiant naujausias technologijas, skaitmenizuojant procesus, investuojant į išmaniąją techniką, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Precizinis ūkininkavimas yra mūsų ateitis, kuris gali užtikrinti ir didesnę gamybą ir klimato bei aplinkos išsaugojimą“, – įsitikinęs A. Macijauskas.