JT ataskaita: iki 2100 m. Žemė sušils dar 2,8 laipsnio Celsijaus

Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP) įspėjo, kad dabartinė klimato politika gali baigtis tuo, jog iki šimtmečio pabaigos planetos temperatūra pakils 2,8 laipsnio Celsijaus, palyginti su ta, kuri buvo ikipramoniniu laikotarpiu.

Nairobyje įsikūrusios JT agentūros antradienį paskelbtame pranešime teigiama, jog labai tikėtina, kad kritinis 1,5 laipsnio ribinis lygis bus viršytas per ateinantį dešimtmetį.

Pasaulinė bendruomenė siekia, kad atšilimas neviršytų šios ribos ir būtų išvengta pačių sunkiausių klimato kaitos padarinių.

Šių metų JT ataskaitoje pateikiamos šiek tiek geresnės prognozės. Vietoj praėjusiais metais prognozuoto 3,1 laipsnio atšilimo, dabartiniai skaičiavimai rodo, kad, jei visi nacionaliniai įsipareigojimai klimato srityje bus visiškai įvykdyti, iki šimtmečio pabaigos temperatūra pakils 2,3–2,5 laipsnio. Pernai buvo prognozuojama, kad temperatūros kilimas sieks 2,6–2,8 laipsnio. 

Tačiau UNEP pažymi, kad metodologinės korekcijos lėmė teigiamą 0,1 laipsnio pokytį, tuo tarpu JAV pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo poveikis buvo neigiamas ir prie šį rodiklį pablogino maždaug 0,1 laipsnio.

Pažanga, bet visiškai nepakankama

„Tai yra pažanga, bet jos visiškai nepakanka“, – sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas. Vykdant dabartinius planus, vis dar matyti požymiai, kad klimato pokyčiai bus katastrofiški.

Norint pasiekti 1,5 laipsnio tikslą, per ateinančius 10 metų išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2019 m., turėtų būti sumažintas 55 proc., o tam, kad temperatūra neviršytų bent 2 laipsnių, jis turėtų sumažėti 35 proc.

Tiesą sakant, visiškai įgyvendinus visus nacionalinius klimato planus, paskelbtus kitam dešimtmečiui, būtų anglies dvideginio emisijos sumažėtų tik apie 15 proc. ir netgi šis skaičius priklauso nuo to, koks bus tolesnis JAV pasitraukimo iš susitarimo poveikis.

Karščiausiais iki šiol buvusiais metais – 2024-aisiais – jau buvo viršyta 1,5 laipsnio riba, tad tikslas oficialiai nepasiektas tik daugiamečio vidurkio atžvilgiu.

Tačiau Jungtinės Tautos mano, kad šiuo metu praktiškai neišvengiama, kad tikslas bus viršytas.

Ataskaitoje teigiama, kad „šis ribą viršysiantis temperatūros kilimas turi būti ribojamas sparčiau ir labiau mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, siekiant sumažinti klimato patiriamą riziką ir jam daromą žalą bei išlaikyti galimybę iki 2100 m. grįžti prie 1,5 laipsnio ribos, nors tai bus labai sudėtinga“.

„Bet koks perviršio laikotarpis neišvengiamai turės dramatiškų pasekmių – žus žmonės, bus iškeldintos bendruomenės, o vystymosi pasiekimai bus paversti niekais“, – įspėjo A. Guterresas.

Tačiau yra ir vilties spindulėlis: nuo to laiko, kai prieš 10 metų buvo pasirašytas Paryžiaus susitarimas, metinio atšilimo prognozė, kuri anuomet siekė 3 iki 3,5 laipsnio, sumažėjo.

Technologijos yra – reikia politinės valios

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad technologijos, kurios galėtų padėti greitai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, jau yra. „Vėjo ir saulės energetika sparčiai plečiasi, o diegimo išlaidos mažėja. Tai reiškia, kad tarptautinė bendruomenė gali paspartinti klimato veiksmus, jei nuspręstų tai daryti“, – teigia JT.

JT mano, kad ypatingą atsakomybę šiuo atžvilgiu turi didžiųjų ekonominių šalių dvidešimtukas: šios valstybės, kuriose susidaro didžioji dalis išmetamų teršalų, nevykdo savo 2030 m. tikslų. Priešingai – 2024 m. jų išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 0,7 proc.

Rizika pragyvenimo šaltiniui

Dėl visuotinio atšilimo daugelyje regionų vis dažniau pasitaiko ekstremalių oro sąlygų – karščio bangų ir sausrų, audrų ir potvynių.

Dėl to ištisi regionai gali tapti netinkami gyventi, gali būti sunaikinti derliai, o tai dar labiau paaštrins bado krizę. Be to, kylantis jūros lygis kelia grėsmę pakrančių regionams ir mažoms salų valstybėms.

Kuo didesnis atšilimas, tuo skaudesnės jo pasekmės – ir tuo didesnis pavojus peržengti negrįžtamus lūžio taškus, už kurių pasekmės būtų nenuspėjamos.

Ši ataskaita buvo paskelbta likus vos kelioms dienoms iki Brazilijos Belemo mieste prasidėsiančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP30).