Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 3602 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 4855 gaisrai, šiemet jų kilo 25,8 proc. mažiau. Tai mažiausias penkių mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.

Gaisruose šiemet žuvo 51 gyventojas, o 72 patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo 12 gyventojų daugiau. 2022 m. per 5 mėnesius gaisruose žuvo 39 žmonės.

Iš minėtų kilusių gaisrų atvirosiose teritorijose kilo 1011 gaisrų, arba 28,1 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 450 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.

Degė žolė ir krūmai

Panevėžio rajone nemažai gaisrų kilo atvirose teritorijose – nenušienautose pievose. Per gaisrą Raguvos seniūnijos Šilų gyvenvietėje degė žolė ir per gaisrą išdegė 15 arų.

Velžio seniūnijos Dembavos kaime degė nupjauta žolė ir krūmai. Išdegė 5 arai. Toje pačioje seniūnijoje Katinų kaime 0,5 ha plote degė žolė.

Dėl kibirkščiuojančių laidų Karsakiškio seniūnijos Pažambės viensėdyje buvo užsidegusi žolė. Gaisro metu išdegė 15 arų.

Panašūs gaisrai kilo ir Panevėžio mieste. Ugniagesiams teko gesinti gaisrą Kėdainių gatvėje. Per gaisrą čia išdegė 1 ha žolės ir krūmų. Savitiškio gatvėje teko užgesinti neprižiūrimą laužą.

Gaisrų mažiau

Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius naujienų portalui JP teigė, kad turi problemų su žolės deginimu ir gaisrais miškuose.

„Tačiau jų mažiau nei buvo pernai. Birželio mėnesį bėdos pridarė sausra ir gaisrų – užsidegusios žolės – buvo kone kiekvienoje Panevėžio rajono seniūnijoje. Tik nėra taip, kaip būdavo anksčiau. Žmonės atsargiai elgiasi su ugnimi. Be to, labai daug yra dirbamų laukų, o tai sumažino gaisrų atvejus. Todėl didelės problemos kaip ir neturime“, – pasakojo A. Blaževičius.

Gesino gaisrą miške

Pasak Priešgaisrinės tarnybos viršininko, ugniagesiams teko vykti gesinti kilusio gaisro miške.

„Degė miško paklotė netoli Raguvos. Nuo ko užsidega žolė, sudėtinga paaiškinti. Kai gaisrininkai atvažiuoja į įvykio vietą, randa tik degančią žolę, o žmonių aplinkui nėra. Todėl išsiaiškinti, kas uždegė žolę, praktiškai neįmanoma. Gali būti, kad gaisrą sukėlė žmogus, bet žolė gali užsidegti ir nuo stiklo šukės. Rudenį, manau, daugiau gaisrų. Dažnai nuo kombainų užsidega javų ražienos, bet galime pasidžiaugti, kad tokių gaisrų mažėja“, – teigė rajono ugniagesių vadas A. Blaževičius.

Gaisrai persikėlė į birželį

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė aiškino, kad kiekvienais metais pavasarį dega žolė.

„Tik šiais metais tie gaisrai ilgiau užsitęsė – labai sausa. Šiaip, kai žolė sužaliuoja, pernykštės žolės gaisrai baigiasi, bet šiais metais stojusi sausra šiek tiek pakoregavo gaisrus, ir žolė dega birželio mėnesį. Tokie gaisrai kyla dėl žmogaus veiklos, bet žolė gali užsidegti nuo stiklo šukių arba nuo kūrenamo laužo. Kita vertus, dabar pakanka numesti neužgesintą nuorūką, ir gali kilti gaisras“, – sakė V. Vaiginytė ir perspėjo, kad esant sausrai su ugnimi reikia elgtis labai atsargiai.

Raimonda Mikučionytė ("Jūsų Panevėžys")