Aistros Skinderiškio parke nesiliauja – kaltina beatodairiškai kertant medžius

Skinderiškio dendrologinis parkas, vadinamas jo įkūrėjo Kęstučio Kaltenio vardu, pastaruoju metu it po didinamuoju stiklu. Unikali, dešimtmečius puoselėta erdvė, kurioje surinkta tūkstančiai retų augalų, tapo K. Kaltenio giminaičių ir parką prižiūrinčios Valstybinės miškų urėdijos kovos aikštele.

Viskas prasidėjo nuo to, kad parke neretai palaidos laksto ir kur papuola dergia K. Kaltenio dukros Irmos avys. Tačiau moteris ne tik moja ranka į kaltinimus, bet ir juos atremia savais – kiek gi žalos kelios avys tepadaro, lyginant su urėdijos pjūklais, kurie šnioja parko augaliją ir net jos tėvo sodintus medžius? 

„Pjauna viską iš eilės“

K. Kaltenio dukra Irma neslepia pasipiktinimo matydama, kad pastarąsias kelias savaites parke vyksta solidūs pjovimo darbai. Kurie, pasak jos, toli gražu neprimena apgalvoto ir jautraus kraštovaizdžio tvarkymo. Anot jos, darbai vykdomi masiškai ir be atrankos, neatsižvelgiant į medžių vertę ar istorinę reikšmę.

„Kažkaip tikrai ne taip, kaip turėtų pagal planą turbūt pjauti“, – pokalbį pradeda susirūpinusi moteris. Ji įsitikinusi, kad urėdija manipuliuoja visuomenei pateikiama informacija, o realybė parke – visiškai kitokia.

Pasak I. Kaltenytės, nors urėdijos atstovai kalba apie menkaverčių ir savaiminių augalų šalinimą, iš tiesų pjaunama viskas, kas pasitaiko po ranka.

„Jie pjauna viską ir viskas raudonais dažais pažymėta. Ir pjauna viską, jie nežiūri, ar kolekcinis, ar retas augalas, ar įtrauktas į sąrašą. Ir žinokit, jie išpjauna viską, palieka kelis aukštus medžius, o viskas, kas po jais, nupjauta plynai“, – emocingai pasakoja ji.

Didžiausią nerimą jai kelia tai, kad naikinami ne tik savaime išaugę medeliai, bet ir paties Kęstučio Kaltenio sodinti, kolekcijai priklausantys augalai.

„Ir rožėkšnę, ir laukinę kriaušę, ir šilkmedžius išpjovė, ir magnolijų papjovė“, – skaudulius vardija parko įkūrėjo dukra.

Kaltina nesivadovaujant parengtu projektu

I. Kaltenytė įtaria, kad urėdija tiesiog prisidengia mokslininkės dr. doc. Linos Straigytės parengtu projektu, tačiau realybėje jo nesilaiko. Anot jos, specialistė galėjo inventorizuoti ir sužymėti vertingus medžius, tačiau kirtimui skirtus augalus raudonais dažais pasižymi patys darbininkai, nesigilindami į subtilybes.

„Aš dabar galvoju, kad jie prisidengė projektu. Jie patys pažymi medžius raudonais dažais, patys ir nupjauna savo nuožiūra. Žymi ir pjauna, žymi ir pjauna“, – savo įtarimais dalijasi moteris.

Anot jos, iškirtus pomiškį ir menkesnius medžius, lieka tik aukšti, pliki kamienai, o parkas praranda savo jaukumą ir ekologinę pusiausvyrą.

„Jie palikę didelius medžius, nors ir tų daug išpjovė, palikę tik didelius medžius, o apačioj nieko nieko nėra. Dabar, kaip aš sakau, stovi degtukai ir tarp degtukų vėjas pučia. Jie jokios atrankos nedarė, viską iš eilės varė“, – situaciją apibūdina I. Kaltenytė.

Ji taip pat pabrėžia neigiamą poveikį faunai ir bendrai parko atmosferai.

„Dabar aš dabar stoviu, žiūriu – krūmų nėra. Kur, sakau, paukščiai perės? Gudobeles išpjovė, paukščiukai juk lesa gudobeles, žmonės ateina uogų rinktis. Nu, įsivaizduokit, plyno kirtimo vaizdas, stovi keli medžiai ir kiaurai viskas, vėjas švilpia“.

Galiausiai, pasak jos, kenčia ir parko lankytojai, kurie neberanda to, dėl ko čia atvykdavo. „Ką jie dabar pamatys? Į ką, sakau, žiūrėt? Stovi aukščiausi medžiai. Sakau, dabar reikia kaklo įtvarą įsidėti ir užvertus galvą vaikščioti po parką, kad į medžių viršūnes žiūrėti, nes nebežinau, į ką daugiau čia žiūrėt tam parke“, – su kartėliu apibendrina K. Kaltenio dukra.

Urėdija: visame parke bus iškirsta kone 500 medžių

Anot Valstybinės miškų urėdijos, visi šiuo metu vykdomi darbai yra kruopščiai suplanuotos, dvejus metus rengtos mokslinės studijos „Skinderiškio dendroparko vertingųjų floros rūšių identifikavimas ir gamtotvarkinių priemonių projektavimas retųjų augalų būklei pagerinti“ dalis. Šiam projektui vadovavo VDU Miško mokslų katedros specialistė dr. doc. Lina Straigytė.

Urėdija pabrėžia, kad projekto tikslai yra aiškūs ir gana paprasti: identifikuoti bei išsaugoti vertingąsias parko rūšis ir sutvarkyti aplinką taip, kad ji būtų patraukli lankytojams ir atliktų edukacinę funkciją. Būtent siekiant šių tikslų ir vykdomi dabartiniai darbai, kurių esmė – užtikrinti parko dendrologinės kolekcijos augalų išlikimą bei apsaugą ir kartu išryškinti parko dendrologines vertybes.

Atsakydama į kaltinimus dėl beatodairiško kirtimo, urėdija pateikė konkrečius skaičius ir kriterijus.

Parko teritorija buvo suskirstyta į 25 sklypus, o šiais metais darbai vykdomi 17 sklypų 12,8 hektaro plote. Plane numatyta išpjauti 479 medžius, iš kurių net 67 yra invazinės rūšys, tokios kaip uosialapis klevas ir akacijos.

Urėdijos atstovai kategoriškai neigia, kad medžiai pjaunami atsitiktinai arba aklai raudonais dažais sužymėjus visus medžius iš eilės.

„Pjaunamų medžių ir krūmų atrinkimas buvo vykdomas griežtai vadovaujantis projektu. Pjovimui atrinkti savaiminės kilmės užsisėję medžiai ir krūmai, medžiai ir krūmai, stelbiantys retas medžių ir krūmų rūšis, jau žuvę medžiai ir krūmai“, – teigiama urėdijos atsakyme.

Tai reiškia, kad šalinami tie augalai, kurie trukdo augti ir klestėti vertingiems kolekcijos egzemplioriams, arba tie, kurie jau yra pažeisti ir kelia pavojų.

Svarbus urėdijos argumentas – darbų priežiūra. Teigiama, kad medžių atrinkimą stebi ir konsultuoja J. Masionis – darbuotojas, kuris, pasak urėdijos, su a. a. K. Kalteniu ne vienerius metus kartu puoselėjo šį parką ir labai gerai žino šio parko kolekcines vertybes bei biologinius grupių ypatumus. Šis faktas turėtų nuraminti nuogąstaujančius, kad naikinamas paties K. Kaltenio palikimas.

Tiesa, šis faktas, panašu, nė kiek nenuramina K. Kaltenio dukros Irmos, kuri yra sakiusi, kad tarp J. Masionio ir jos šeimos yra įsiplieskęs kivirčas, kuris trunka jau daugybę metų. J. Masioniui kliūva parke kur papuola dergiančios I. Kaltenytės avys, o I. Kaltenytei kliūva J. Masiono priežiūroje kertami medžiai. Taip ratas ir sukasi…

Darbus pradėjo pasibaigus paukščių perėjimui

Urėdija taip pat tvirtina, kad darbus planavo atsižvelgdami į parke gyvenančių ir perinčių paukščių gyvensenos ritmą. Kirtimo darbai pradėti tik rudenį, kai paukščiai seniai savo jauniklius išperėję.

„Tvarkant želdynus, buvo skiriamas didelis dėmesys paukščių lizdams, todėl tvarkymui pasirinktas ruduo, kai paukščiai jau buvo išperėję jauniklius ir išskridę žiemoti“. Be to, pabrėžiama, kad darbai vyksta tik nedidelėje, 130 hektarų ploto parko dalyje, todėl esą nedaro reikšmingos įtakos didesnių gyvūnų, tokių kaip stirnos ar kiškiai, gyvenamajai aplinkai.

Kol Valstybinė miškų urėdija teigia viską daranti pagal projektą griežtai saugant saugotinus augalus ir kertant tik medžių perteklių, I. Kaltenytė kviečia ekspertus ir visuomenę atvykti ir patiems pamatyti, kas, jos manymu, yra akivaizdus vandalizmas.