Paroda „EKOAgrITech“: išskirtinis dėmesys – tvarumui

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas šiandien lankėsi Akademijoje (Kėdainių r.) surengtoje inovacijų parodoje „EKOAgrITech“. Jos metu dalyvavo ir diskusijoje apie naujausių technologijų vaidmenį mūsų ūkių tvarumui bei Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje.

Organizatoriaus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro teigimu, paroda skirta ne tik ekologiniams, bet ir tradiciniams gyvulininkystės, augalininkystės ir mišriems ūkiams, vartotojams, perdirbėjams, mokslininkams ir konsultantams, verslininkams.

Parodoje demonstruoti naujausi moksliniai tyrimai, pristatytos inovatyvios tiksliosios ir skaitmeninės technologijos. Dalijantis gerąja patirtimi atkreiptas dėmesys į tai, kaip sparčiai žengia į priekį žemės ūkio pažanga. Įrenginiai, kurie dar prieš keletą metų atrodė kaip eksperimentai, pavyzdžiui, autonominiai traktoriai ar sensoriai  dirvos būklei stebėti, dabar jau naudojami ūkininkų kasdienybėje.

Tarptautiniai projektai ir agroekologinės iniciatyvos

Parodoje taip pat buvo surengtas ir išvažiuojamasis Žemės ūkio mokslo tarybos posėdis. „Džiaugiuosi, kad šiandien posėdžiaujame būtent čia – tarp ūkininkų, mokslininkų, inovatorių. Kaip ir kiekvienoje srityje, naujovės neturi prasmės, jei jos nėra realizuojamos. Ir tas realizacijos pagrindas yra mokslas. Be tyrimų ir duomenų, mokslinių įžvalgų ir patarimų, net ir pažangiausia technologija praktikoje nebus efektyvi“, – pabrėžė žemės ūkio ministras I. Hofmanas.  

Į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktos net kelios labai aktualios temos: tarptautinis bendradarbiavimas ir moksliniai tyrimai, agroekologinis perėjimas,  piktžolių kontrolė javų pasėliuose.

Lietuva jau dalyvauja „Europos horizonto“ partnerystėse, taip pat mums atviros durys į EBPO Bendradarbiaujamąją mokslinių tyrimų programą. Tai gera galimybė mūsų mokslininkams įsitraukti į aukšto lygio tarptautinius projektus ir kartu atnešti naudos Lietuvos ūkiams.

Sąvoka „agroekologinis perėjimas“ nereiškia grįžimo atgal ar ūkininkavimo „kaip senais laikais“. Priešingai – tai tvarūs sprendimai, kurie padeda ūkiams veikti efektyviai, mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Tarybos posėdyje pristatytas gyvųjų laboratorijų metodas, kai nauji technologiniai sprendimai ir inovacijos testuojami realiose ūkių sąlygose.

Piktžolių kontrolės javų pasėliuose problema iš pirmo žvilgsnio nėra nauja. Tačiau situaciją keičia nauji iššūkiai, ypač tokie kaip pesticidų naudojimo ribojimai, pasėlių įvairovės skatinimas ir klimato kaita. Čia ir vėl prireikia naujų mokslo žinių, naujų eksperimentų bei įsiklausymo į ūkininkų patirtį.