Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22)

EIDINTAIČIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje. Kaip krikšto mama 1675 m. paminėta Agnetė Edintaitė iš Eidintaičių.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Eidintaičiai. Kaime įrašyti 8 asmenys (6 vyriškos, 2 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius rodo, kad ne visi jie buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.

EIDŽIOTAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 663.
Su valstiečiais, jų činšu ir valdomais sklypais aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 65.

EIGIRDŽIAI, miestelis Degaičių seniūnijoje.
1586 m. Motiejui Dembinskiui suteikta privilegija į žemę iki gyvos galvos Telšių valsčiuje, Kalnėnų, Nevarėnų, Pielių, Eigirdžių kaimuose. Eigirdžiuose jam išskirta 13 sėdimų valakų. RVSAA (ap. 4, d. 2), p. 727.
1593 m. Raseinių žemės teisme įrašyta 1586 m. karaliaus Stepono Batoro privilegija Motiejui Dembinskiui ir jo žmonai Reginai Sapiežankai (Sapiegaitei) iki mirties į penkis kaimus Telšių valsčiuje, tarp jų ir Eigirdžius. Taip pat įrašyta 1592 m. Žygimanto III privilegija, patvirtinanti Motiejui Dembinskiui teisę į tuos kaimus. VADA (3), p. 58.
1612 m. aktu Zigmantas III išplėtė fundaciją Telšių bažnyčiai, jai priskirdamas Eigirdžių kaimą su 14 valakų žemės ir valstiečiais. CM (2), p. 332-333.
1677 m. Telšių bažnyčios vizitacijos akte surašyta jai priklausiusio Eigirdžių kaimo 11 ūkius valdžiusių asmenų, tarp kurių įrašytas Grigalius Eigirdis. ŽVVA (2), p. 845-846.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje. 1681 m. paminėtas Jonas Eigirdaitis iš Eigirdžių.

ENDRIETIŠKIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Aprašytas 1752 m. Upynos (Didžiųjų Dirvėnų valsčius) dvaro inventoriuje su gyventojais. FVIA, p. 208.
Kaimas Luokės bažnyčios 1766-1773 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1766 m.
Kaimo gyventojai su činšu ir kitomis prievolėmis surašyti 1776 metų Upynos dvaro inventoriuje. FVIA, p. 276.

FELIKSAVAS, kaimas Žarėnų seniūnijoje.

GADŪNAVAS, miestelis, Gadūnavo seniūnijos centras.
Ankstesnis pavadinimas buvo Degeniai. Istoriniuose šaltiniuose minimi Degeniai, bet, regis, tie, kurie yra Viešvėnų seniūnijoje. Adomo Butrimo knygoje „Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai“ rašoma, kad Degenių kaimas minimas nuo 1638 m., kai Alelhunda Gadonienė kaimą nupirko savo sūnui Vilhelmui. 1659 m. per antpuolį Degenius nusiaubė švedai.
Kai kurioje literatūroje Degeniai (Gadūnavas) nepagrįstai tapatinami su 1253 m. aktu, kai kuršių žemes dalijosi Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas. Kažkas paskleidė nemotyvuotą hipotezę, kad akte minimi „Duzene“ yra Degeniai. Nė vienas žinomas minėto akto tyrinėtojas lingvistas ir istorikas „Duzene“ nesiejo su Degeniais. Tačiau šią nepagrįstą versiją minėtoje knygoje atkartojo Adomas Butrimas, bet teiginio niekuo nepagrindė.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ rašoma, kad Degeniai minimi nuo 1683 m. iki XIX a. pabaigos. Tai prieštarauja ankstesnei informacijai.
Seniausioje išlikusioje Sedos bažnyčios 1668-1675 m. krikšto metrikų knygoje Degeniai minimi nuo 1668 m. 1670 m. minima Ona Degenienė iš Degenių. Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje 1681 m. minimas krikšto tėvas Dovydas Degutaitis iš Degenių.
1783 m. dvarininkai Gadonai pastatė medinę bažnyčią. Pagal dvarininkų pavardę kaimas pradėtas vadinti Gadūnavu, tačiau Gadūnavas Degenius visiškai užgožė negreitai, Gadūnavo bažnyčios 1785-1808 krikšto metrikų knygoje 1785 m. data įvardijama Gadūnavo bažnyčia kaip esanti Degenių dvare. Pirmas krikšto įrašas yra 1785 m. gegužės 8 dienos, kai šioje bažnyčioje pakrikštytas Jurgio ir Eleonoros Gadonų sūnus Stanislovas Antanas, gimęs Degenių bajorkaimyje (dvare). Ne kaip bažnyčia, o kaip vietovė (dvaras) Gadūnavas pirmą kartą paminėtas 1787 m. Vėliau minėtoje Gadūnavo krikšto metrikų knygoje pramaišiui minimi Degeniai ir Gadūnavas, bet Degeniai – dažniau.

GALAIČIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.

GAIDELIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.

GAILIŠKIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas minimas seniausioje išlikusiose Sedos bažnyčios 1668-1675 m. krikšto metrikų knygoje 1670 m.
Seniausioje Gadūnavo bažnyčios 1785-1808 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1786 m.
Kaimas įrašytas 1807 m. Alsėdžių bažnyčios parapijiečių sąraše.

GAILIŠKĖ, kaimas Žarėnų seniūnijoje.

GALKANČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
1596 m. Grigalius Galkontavičius, būdamas senas, padovanojo žentui Motiejui Ambraziejevičiui pusę valdos, dvaro Galkančiuose. ŽBH, t. 2, p. 171.
Pagal Galkontų herbo „Szreniawa“ genealogiją, jų protėvis buvo Baltramiejus, Jurgio sūnus, paminėtas 1577 m. Jis 1588 m. užrašė savo valdas „Galkontai“ anūkui Valentinui Motiejevičiui. Jo sūnūs Juozapas ir Ambraziejus pasidalijo tas valdas 1647 m. Juozapo sūnus Jurgis 1674 m. atpirko dalį Galkančių iš Pluškevičiaus. ŽBH, t. 2, p. 172.
Pagal 1832 m. patvirtintą Mileikių giminės genealogiją, jų protėvis buvo Stanislovas Mileika, Stepono sūnus, valdęs Mileikius, kitaip Galkančius. 1710 m. Jonas Mileika padovanojo Mileikius Galkančius sūnui Vladislovui. Šis 1722 metų testamentų valdą užrašė sūnui Stanislovui, kurio palikuonys 1793 m. valdą pardavė, ŽBH, t. 4. p. 117.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Kristupas Galkontas vietoje tėvo Jono Galkonto iš Galkančių, Viešvėnų valsčiuje, ir vietoje velionio Samuelio Galkonto, 1 šlėktos dūmas. ŽBH, t. 2, p. 170.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Galkontas iš Galkančių. ŽBH, t. 2, p. 170.
1978 m. Telšių kraštotyros muziejus ištyrė Galkančių senkapį, aptiktas 21 kapas. Rasta darbo įrankių, papuošalų, monetų. Kapinynas datuojamas XVI-XVII a. pradžia. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 metais, Laimutė Valatkienė, Galkančių senkapio (Telšių r.) tyrinėjimai 1978 metais, p. 114-116.

GAUBELIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Žarėnų 1682-1697 m. krikšto metrikų knygoje minimas nuo 1691 m.

GAUDIKAIČIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1528 m. kariuomenės sąraše nuo Telšių valsčiaus įrašyti Mostvilas Gaudikaitis ir Abraomas Gaudikaitis. 1567 m. kariuomenės sąraše įrašyti Steponas ir Motiejus Gaudikaičiai.
1569 m. bajorai Gaudikaičiai, vykdant Valakų reformą, mainė savo žemes į valdovo valstiečių, kurios buvo prie valdovo Kalnėnų kaimo. 1599 m. Martynas Gaudikaitis, Stepono sūnus, užstatė žemę Gaudikaičių valdoje, dvare.
Gžegožas Blaščykas rašo, kad Gaudikaičiai turėjo bendrą kilmę su Dimavičiais ir Pukinskiais. Jų protėvis kažkoks „kunigaikštis“ (kniaz), turėjęs sūnus Gaudiką ir Dimą. ŽBH, t. 2, p. 24.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1573 m. žemionės Katerinos Staurylavičienės testamentas, kuriuo savo sūnums Lukošiui ir Juozapui, dukrai Dorotai užrašė žemę ir namus, vadinamus Gaudikaičiais, Viešvėnų valsčiuje. 1574 m. bajoras Stanislovas Keturnagis pardavė savo dvarelį, vadinamą Keturnagiškė, Gaudikaičių dvare, valdoje, Juozapui Staurylavičiui. VADA (1), p. 6.
1932-1936 m. „Alkos“ muziejui buvo perduotas iš rago padarytas durklas, rastas Gaudikaičių durpyne. Durklas datuojamas 8-4 tūkstantmečiais prieš Kristų. Radinys 1937 m. perduotas Kauno kultūros muziejaus archeologinei ekspozicijai. Knyga „Telšiai“, Laimutė Valatkienė. Iš senosios Telšių praeities, Vilnius, 1994, p. 14.

GAUDKALNIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
1568 m. surašytas patvirtinimo aktas žemioniui Ivanui Tuhanovskiui į 34 valakus žemės leno teise Pavandenės valsčiuje. Akte minimas Gaudkalnis (druhoe selo Gaptkalnie). RVSAA (ap. 4, d. 1), p. 227.
1568 m. Lukošiui Ždanui suteikta privilegiją į kaimą Tantai (Tanty), Pavandenės valsčiuje, su miško užusieniu nuo Gautkalnio pusės (… od storony Gawtakalniu). RVSAA (ap. 4, d. 1), p. 270.

(Bus daugiau)