Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20)

DARGVAINIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1564 m. Viešvėnų valsčiuje Syderių kaime Katarinai Kungytei-Petkienei leista mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Minima, kad žemės ribojosi su sena Maivėnų lauko (teritorijos) riba, Judrėnų, Ryškėnų kaimais, bajorų Dargvainių ir kitų žemėmis. VAKA (24), p. 273.
1600 m. Jonas Kungevičius nusipirko palivarką Dargvainiuose, Viešvėnų valsčiuje. ŽBH, t.3. p. 290.
1690 m. padūmės rejestre Viešvėnų valsčiuje įrašytas Dargvainių bajorkaimis ir, be kitų, bajoras Adomas Dargvainis. ŽKPT (1690), p. 73-79.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Vaitiekus Dargvainis mažamečio Samuelio Mazanavičiaus globėjas iš Dargvainių, Viešvėnų valsčiuje, 1 šlėktos dūmas. ŽBH, t.4. p. 59.

DAUKANTAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaime yra saugomas paveldo objektas – kapinynas. Kol kas netyrinėtas, KVR.

DEGAIČIAI, gyvenvietė, Degaičių seniūnijos centras.
1569 m. Olbrechtui Klotai leista Telšių valsčiuje mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Mainų akte minimi įvairūs kaimai, tarp jų ir Degaičių (Degayciow). VAKA (24), p. 312-315.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyta Gintaučių vaitystei priklausę Degaičių kaimo 11 valstiečių ir vaitas Jurgis Tautavičius. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Degaičiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
Degaičiai Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimi nuo 1672 m.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje. Paminėta Regina Degaitytė-Ruvelienė iš Degaičių.
Degaičiuose, sodyboje prie Šiaulių-Palangos plento, yra XV-XVI amžių kapinynas, plačiau netyrinėtas. 2016 m. tyrinėtas tik 20 kvadratinių metrų plotas prie plento, bet kapų nerasta. Pasakojama, kad anksčiau, kasant rūsius, aptikti ietigaliai, pentinis kirvis, KVR.

DEGENIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Dovydas Samavičius iš dvaro Pasvaigė, Mataičiai, Užupė, Degeniai, Telšių valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas. ŽBH, t.5, p. 193.
Nelabai aišku, kurie čia Degeniai minimi, kadangi ankstesnis Gadūnavo pavadinimas taipogi Degeniai. Bet, panašu, tikslingiau sieti ne su Gadūnavu, o Degeniais Viešvėnų valsčiuje, kurie pavadinimą gavo iš bajorų Degenių-Degenavičių pavardės. 1667 m. padūmės rejestre įrašyti Andrejus Degenavičius Degeniuose, Telšių valsčiuje, vietoje Vaitiekaus Degenio, 1 pavaldinių dūmas; Kristupas Degenavičius vietoje Jono Degenavičiaus iš Stulpinų; Jonas Degenis vietoje Stanislovo Kryževičiaus iš Stulpinų. Ten pat įrašytas Kazimieras Juozapavičius Degenavičius, kurio vietoje buvo Adomas Lukavičius, 1 pavaldinių dūmas, ŽBH, t.1, p. 442.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Mykolas Riškevičius, iš kurio valdą nusipirko Martynas Girdvainis iš Degenių, Telšių valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas. ŽBH, t.5, p. 176.
1775 metų padūmės rejestre kaimas įrašytas kaip bajorkaimis Degeniai ir Stulpinai (okolica Degenie y Stulpiny) Telšių valsčiuje, Telšių parapijoje. ŽKPT (1775), p. 75. Šaltiniuose minimas Stulpinų kaimas leidžia sieti Degenius su Degeniais Viešvėnų seniūnijoje.

DEGUČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Lieplaukės bažnyčios 1765-1784 m. krikšto metrikų knygoje Degučiai minimi nuo 1776 m.

DEGUČIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Degučiuose, kurie priklausė Luokės parapijai, įrašyti 38 vyriškos ir 56 moteriškos lyčių asmenys, iš jų 16 bajorų šeimų žmonių, TSI.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1766-1772 santuokos ir mirties metrikų knygoje Degučiai minimi nuo 1769 m.

DIDIEJI BURBIŠKIAI, kaimas Varnių seniūnija.
Minimas 1643 m. Pavandenės dvaro inventoriuje, kuriame surašyti kaimo gyventojai. FVIA, p. 106.
Seniausioje išlikusioje Pavandenės bažnyčios 1692-1708 krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1693 m.
Kaimas su gyventojais aprašytas 1758 m. Pavandenės dvaro valdų inventoriuje. FVIA, p. 217. Varnių seniūnijoje yra Didieji ir Mažieji Burbiškiai, todėl neaišku, kurie čia paminėti.

DIDYSIS PALŪKSTIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
Varnių seniūnijoje yra Didžiojo Palūksčio ir Mažojo Palūksčio kaimai. Istoriniuose šaltiniuose paprastai minimas Palūksčio kaimas. Tačiau kuris – Didysis ar Mažasis – Palūkstis minimas, galima nustatyti, jei būna įrašytas valsčius. Didysis Palūkstis buvo Pavandenės, o Mažasis Palūkstis – Medingėnų valsčiuose. Vis dėlto kartais istoriniuose šaltiniuose nenurodomas ir valsčius, todėl tenka remtis platesniu duomenų konktekstu, ypač aplinkybe, kad Didysis Palūkstis buvo bažnytinė, o Mažasis Palūkstis – bajorų valdos.
Raseinių žemės teismo knygose vietovė, kaip esanti Pavandenės valsčiuje, paminėta 1575, 1581, 1584, 1599 metais, 1575, 1581 metais minimas Palūksčio dvaras, valda, 1581 m. – Palūksčio dvaro rūmai (dvorec) netoli Varnių, GŽŽ, p. 33, 174, 250.
Kaimas su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais sklypais aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje. ŽVVI (1637), p. 740.
1656 m. leista Žemaitijos generaliniam seniūnui Jurgiui Karoliui Hlebočiui Motiejaus Vainos naudai atskirti nuo Žemaitijos seniūnijos Karklėnų vaitystę su kaimais, tarp jų ir Palūksčio, Godelių, Nevardėnų, Šūkainių, išskyrus Lūksto ežerą, Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 13. Warszawa, 2001, p. 141.
Su valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais sklypais aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 metų generaliniame inventoriuje. Vietovė priklausė Varnių bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1662), p. 47.
1775 m. padūmės rejestre įrašytas Pavandenės valsčiuje Palūksčio, priklausęs Varnių kunigų seminarijai. ŽKPT (1775), p. 69.

DIDKIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1780-1787 m. krikšto metrikų knygoje minimas nuo 1785m.

DIKVIETIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
Minimas Žemaičių vyskupo stalo valdų Varnių bažnytinio dvaro 1637 m. generaliniame inventoriuje Palūksčio kaimo ribose. ŽVVI (1637), p. 743.
Su valstiečiais, jų činšu ir valdomais sklypais aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 metų generaliniame inventoriuje Palūksčio kaimo ribose. Jame įrašyta „… zascianek Dykwiecie…“ – Dikviečių užusienis, ŽVVI (1662), p. 53.

DILBAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Įrašytas valstietis Motiejus Dilbis (Matys Dylbis). Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 647.
Aprašytas (wies Dylbie Bojarowie) Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su, bajorais, jų mokamų činšu ir valdomais žemės sklypais. Įrašyti Venclavas Dilbaitis (Węslaw Dylbaitys), Kazimieras Dilbaitis (Kazimierz Dylbaitys). Kaimo gyventojai įvardinti bajorais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 75.

DIMAIČIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Kaip esanti Telšių valsčiuje valda, dvaras, Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1578, 1584, 1589, 1592, 1598 metais. 1584 m. kaimas minimas prie Telšių ežero, prie upelio Liknava (Liknovoju). GŽŽ, p. 13.
1578 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1575 m. dovanojimo aktas, kuriuo bajorai Stanislovas Jonaitis Dikoitis (Dimaitis?) ir jo žmona Jadvyga jos žentui Jonui Ščeputevičiui ir jo žmonai Dorotai padovanojo pusę žemės Dimaičiuose, Telšių valsčiuje. VADA (1), p. 38.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas dėl bajorės Dorotos, Grigaliaus dukters, tėvo palikimo dalies Dimaičių dvare, palei Telšių ežerą. VADA (1), p. 2.
1589 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo Jurgis Martynavičius, jo seserys Hana, Zuzana, žemionis Vaitiekus Ščefanovičius (Steponavičius) ir jo žmona Katarina žemioniui Motiejui Dimaičiui, Jono sūnui, pardavė Dimaičių dvarą, valdą Telšių valsčiuje, VADA (1), p. 84. Panašu, kaimo pavadinimas kilo iš bajorų Dimaičių pavardės.

DIRMEIKIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
1658 m. Teodorui Lackiui leista atskirti ir Vaitiekui Važinskiui perduoti Biržuvėnų tijūnijos kaimus, tarp jų ir Dirmeikius (Dyrmeiki). Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 13. Warszawa, 2001, p. 59.
1794 metais sudarytas Mykolo Oginskio valdytos karališkosios Tryškių seniūnijos inventorius, kuriame surašyti ir Dirmeikių kaimų gyventojai, FVIA, p. 351.
1795 metais parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Dirmeikiuose, kurie priklausė Tryškių parapijai, įrašyti 89 vyriškos ir 99 moteriškos lyčių asmenys, iš jų 7 bajorų šeimų žmonės, TSI.

(Bus daugiau)