Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai
Vilniaus archeografinė komisija XIX a.pab.-XX a.pr. leido senųjų aktų rinkinius. XXIV tome paskelbti su bajorais, jų valdomis susiję patys ankstyviausi aktai, dažniausiai iš XVI a. Aktų anotacijos parašytos remiantis daugiausia Žemaičių (raseinių) žemės ir pilies teismams pateiktais dokumentais.
Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25)
ILGINĖS, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
IRKINIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas (wies Irkinie) aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Alsėdžių bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1637), p. 368.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamų činšu ir valdomais žemės sklypais. Kaimas priklausė Alsėdžių bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1662), p. 108.
Kaimas įrašytas 1807 m. Alsėdžių bažnyčios parapijiečių sąraše. Valstybės istorijos archyvas. Kaimas Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1673 m. Alsėdžių bažnyčios 1694-1708 m. krikšto metrikų knygoje 1695 m. paminėtas Jonas Irkienis iš Eidintaičių.
IRTOGANAS, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
JAKŠTELIŠKĖS, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1760 m. iškreiptu Jaskudiški pavadinimu.
JANAPOLĖ (Viržuvėnai), miestelis Varnių seniūnijoje.
Ankstesnis Janapolės pavadinimas – Viržuvėnai. Janapole vietovė pradėta vadinti XVIII a. antroje pusėje, kai čia dvarą turėjo ir rezidavo vyskupas Jonas Lopacinskis.
Pirmoji žinoma Viržuvėnų paminėjimo data aptarta Antano Ivinskio sudarytoje ir jo iniciatyva 2004 m. išleistoje knygoje „Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos“, Antano Ivinskio ir Jono Kareniausko straipsnyje „Pirmasis Medininkų paminėjimas ir lokalizacija“. Straipsnyje aptariamas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje“ aprašyto Livonijos Goldingos komtūro antpuolis į Žemaitiją 1370 m. Tekste minima, kad užpuolikai „iš Kuršo įsiveržė į Lietuvių žemę, kurią nuniokojo, o būtent Pluten, Malowe, Warnen ir Medininken kryptimi iki vadinamojo Pludden ežero apylinkių, Versevene nakvodamas išsivarė 320 žmonių abiejų lyčių…“
Pluten – tai Pluotinė, o Molova – iškreiptas netoliese buvusios, dabar jau išnykusios Maivėnų vietovės pavadinimas. Straipsniuose, enciklopedijose įsitvirtino teiginiai esą Versevene yra Viešvėnai. Antanas Ivinskis ir Jonas Kareniauskas šį klaidingą aiškinimą paneigė, kadangi Versevene – tai Viržuvėnai, o taip anksčiau buvo vadinama Janapolė.
1421 m. didysis kunigaikštis Vytautas Žemaičių vyskupui padovanojo žemes Viržuvėnų valsčiuje. CM (1), p.65.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI- XVIII a. dokumentai, susiję su bažnytinėmis valdomis. 1507 m. vyskupo Martyno fundacijoje Varnių katedros koplyčiai įrašyta grūdų dešimtinė nuo kaimų, taip pat ir Viržuvėnų. ŽVPI, p. 219, CM (1), p.163.
Viržuvėnų pavadinimu kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662, 1733-1737, 1740, 1778 metų inventoriuose. Pateikiami valstiečių su jų mokamų činšu, valdomais žemės sklypais sąrašai. Miestelis inventoriuose įvardijamas Viržuvėnais. Priklausė Viržuvėnų bažnytiniam dvarui. 1788 m. inventoriuje išskiriama vyskupui priklausanti Janapolės arba Viržuvėnų rakto valda (klucz Janapol czyli Wirzowiany). Tačiau miestelis aprašomas Viržuvėnų pavadinimu: „miasteczko Wirzowiany“.
Prie miestelio, Širmės kalne, yra III tūkstantmečio prieš Kristų pirma puse – XIII-XV amžiais datuojama senovės gyvenvietė, kurioje aptikta minėto laikotarpio radinių. KVR.
Janapolės senovės antroji gyvenvietė datuojama VII-V tūkstantmečiais prieš Kristų, III tūkstantmečiu prieš Kristų. Ji taip pat yra ant Širmės kalno, tik kitoje vietoje nei pirmoji gyvenvietė. KVR.
Viržuvėnų pervadinimas į Janapolę atsispindi Janapolės bažnyčios 1760-1777 m. krikšto metrikų knygoje. Janapolė pirmą kartą joje paminima 1769 m., bet iki tol ir dar kurį laiką vėliau minimi Viržuvėnai. Nuo 1773 m. pradedama minėti ne Viržuvėnų, o Janapolės parapija, bet nenuosekliai – vis įsiterpia Viržuvėnų parapija. Nuo 1774 m. Viržuvėnus beveik visiškai užgožė Janapolė.
JAUŠAIČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1551 m. matininkas Ilgovskis mainais atmatavo Jaušaičiuose žemę Andriui Ivančaičiui, Marinai Ivančiūtei ir jos sūnui Jonui Jurevičiui. 1788 m. dekretas dėl Žarėnų seniūnijos ribų, Šiaulių žemės teismas. Žemaičių vyskupystės muziejus.
1555 m. žemes mainė Medingėnų valsčiaus bajoras Martynas Jurevičius prie dirvos Laibiškė, Jaušaičiuose. ŽBH, t.2, p.499.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1572 m. pardavimo aktas, kuriuo bajorė Elena Jagminavičienė pardavė žemioniui Baltramiejui Petravičiui pusę valdos Jaušaičių dvare, valdoje. VADA (1), p.3.
1578 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1570 m. pardavimo aktas, kuriuo bajorė Elena Jogminavičienė ir jos vyras Nikolajus Jogminavičius pardavė pusę dvarelio Jaušaičiuose, Medingėnų valsčiuje. VADA (1), p.40.
Žemaičių (Raseinių) žemės teismo aktuose yra įrašyti: Jaušaičių dvaras Medingėnų valsčiuje 1575 m., 1578 m.; 1582 m.; Jaušaičiai prie Lendrupio – 1584 m.; Jaušaičiai – 1585 m., 1586 m., 1592 m., 1595 m., 1597 m., 1599 m.; Jaušaičių laukas (teritorija) – 1586 m., Jaušaičių dvaras, valda – 1592, 1598 m.; Jaušaičiai, valstiečių žemės Likiborių (Likiboriach) dvare – 1595 m.; Jaušaičiai prie Daumanto upelio – 1599 m. GŽŽ, p. 348.
JAUŠYČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1667 metų padūmės rejestre įrašytas Stanislovas Jonavičius Ivancevičius iš Jaušyčių, Medingėnų valsčiuje, 1 šlėktos dūmas. ŽBH, t.2, p.334.
JOKŠAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1761 m.
Kaime yra nenustatyto laikotarpio senovės gyvenvietė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
JOMANTAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Iš 1574 m. yra informacija apie brolius Jomantus: Valentiną, Steponą ir Joną, Viešvėnų valsčiuje. ŽBH, t.2, p.386.
1595 m. Jonas Mažrimavičius su žmona Cecilija Jomantaite užstatė dalį dvaro (valdos) Jomantuose, Viešvėnų valsčiuje. ŽBH, t.4. p. 257.
1597 m. broliai Petras, Valentinas ir Baltramiejus Mileikavičiai užginčijo teisę Jadvygai Jomantaitei, jų mirusio brolio Sebastijono našlei, į valdą Jomantuose. ŽBH, t.4. p. 116.
1667 m. padūmės rejestre Jomantuose įrašyti: Samuelis Jamontas, 1 šlėktos dūmas; Steponas Jamontas, kurio vietoje įrašytas Samuelis Pakauskis, 1 pavaldinių dūmas, Brigita Jamontaitė „tėviškėje“ vietoje savo brolio Adomo Jomanto. ŽBH, t.2, p.384.
JONAIČIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas. aktas, kuriuo žemionė Katerina Steponavičiūtė patvirtino, kad gavo jos velioniui vyrui Jonui Laurynavičiui priklausančius 30 kapų grašių, aprūpintų 1/3 namų, vadinamų Jonaičiais, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. VADA (5), p. 208.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Steponas Šornelis vietoje Vaitiekaus Jonavičiaus iš Povilaičių (kopijoje Jonaičių), 1 šlėktos dūmas, ŽBH, t.5, p.519.
JONAIČIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1612 m. karaliaus Zigmanto III privilegija Telšių bažnyčiai padovanotas Eigirdžių kaimas, o kaip su juo besiribojantys paminėti Pieliai, Jonaičiai, Birikai, Laukstėnai, CM (2) p.311-314.
1667 ir 1690 m. padūmės rejestruose Jonaičiuose įrašyti bajorai Daukantai ir kiti.
Kartais Jonaičiai ir jiems gretimi Birikai būdavo įrašomi vienu kaimu. 1775 m. padūmės rejestre kaimas įrašytas kaip bajorkaimis Jonaičiai Birikai (okolica Jonaycie Biriki), Telšių valsčiuje, Telšių parapijoje. ŽKPT (1775), p.75.
(Bus daugiau)
