Džiuginėnai: bajorai, dvarai, dvareliai

Kaip ir visi, taip ir Džiuginėnų dvaras patyrė savo raidą, kuri kol kas menkai ištyrinėta. Džiuginėnų dvaras labiausiai siejamas su Gorskiais, Juzefu Perkovskiu ir Žemaite. Tačiau dvaro formavimosi ištakos siekia XVI amžiaus istorinius šaltinius. Iš ankstesnių amžių apie Džiuginėnus informacijos bent kol kas neaptikta. Todėl šiame straipsnyje bus pateikiamos žinios iš XVI-XX amžių.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 73, 74, 75)

Minėta, kad 1600 metais žemionis Juozapas Laucevičius, Jono sūnus, žemionims Martynui ir Barborai iš Laucevičių Nagurskiams padovanojo dalį jam priklausančio dvaro, valdos Džiuginėnuose. Juozapas (Ezofas) buvo Venclavo Laucevičiaus, Barboros, Zuzanos, Margaritos Laucevičiūčių brolis. Jie turėjo dar vieną brolį – Samuelį, kuris 1601 metais dalį valdos Džiuginėnuose pardavė Martynui Nagurskiui-Barboros Laucevičiūtės vyrui. 1600 metais Barbora Laucevičiūtė Žemės teisme patvirtino, kad gavo iš Venclavo Laucevičiaus 19 kapų grašių už užstatytus 3,5 valako žemės Džiuginėnuose. Tais pačiais metais Venclavas Laucevičius savo seseriai Barborai ir jos vyrui Nagurskiui padovanojo 1/3 dalį žemės nuo jam priklausančio ketvirtadalio dvaro, valdos Džiuginėnuose.
Martynas, Jokūbo sūnus, Nagurskis ir jo žmona Barbora Laucevičiūtė – Nagurskių giminės Žemaitijoje pradininkai. Ši giminė ypač sustiprėjo XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Nėra šiame straipsnyje tikslo pateikti Nagurskių giminės istorijos, ji paliečiama tik su Džiuginėnais susijusia dalimi.

Nagurskių giminė aprašyta Gžegožo Blaščyko veikale „Žemaičių bajorų herbynas“, išsamiai išnagrinėta Jono Drungilo straipsnyje „Pamirštos kilmės labirintuose: Nagurskių giminės atvejis XVIII a. antrojoje pusėje“ (XVIII amžiaus studijos, 2015, 2, p. 221-248) bei to paties autoriaus knygoje apie lenkų kilmės Žemaitijos bajorus „Erelis lokio guolyje“, išleistoje 2019 metais. Apie šią giminę rašė Gabrielė Jasiūnienė, Rita Trimonienė. Remiantis minėtų autorių, 1667, 1690, 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestrais, genealoginėje sistemoje „Geni“ paskelbtomis Nagurskių anketomis bei 1575-1600 metų Žemaičių žemės teismo aktų anotacijomis, kitais dokumentais, šiame straipsnyje atskleidžiamas Nagurskių giminės ryšys su Džiuginėnais.
Jokūbo Nagurskio sūnus Martynas, kaip jau supratote, buvo vedęs Barborą Laucevičiūtę ir kaip jos kraitis atiteko jam dalis Laucevičiams priklausančių valdų Džiuginėnuose. Ši dalis, aišku, negalėjo būti didelė. Be to, vėliau žemės padovanojo ir Barboros broliai Juozapas bei Venclavas, o Samuelis – pardavė. Taip susiformavo Nagurskių dvaras ar dvarelis Džiuginėnuose XVII amžiaus pradžioje.
Iš kur kilęs Jokūbas Nagurskis ir kada atvyko į Žemaitiją, neaišku. Regis, ši giminė kilusi iš Lenkijos.
Martynas ir Barbora Nagurskiai turėjo sūnus Samuelį, vedusį Kristiną Montrimavičiūtę, Kristupą, vedusį Oną Bagdonaitę, Mikalojų, vedusį Daratą Rimgailaitę, dukras Elžbietą Rimgailienę, Oną, ištekėjusią už Zacharijaus Godelio, o jam mirus – už Ambroziejaus Kuro, bei dar dvi dukras, kurių vardai nežinomi.

Samuelio Nagurskio palikuonys

1623 metais Kristupas Nagurskis, nepalikęs palikuonių, jam priklausančią iš tėvų Džiuginėnuose paveldėtą dalį pardavė savo broliui Samueliui. Šis su Kristina Montrimavičiūte susilaukė sūnų Kazimiero, Stanislovo, Martyno, Lauryno, Dovydo, Jono. Tačiau žinoma vien apie Kazimiero ir Stanislovo palikuonis.
Stanislovas buvo vedęs Barborą Gotautaitę ir jiedu turėjo sūnų Joną, kuriuo ši linija nutrūko. 1667 metų padūmės rejestre Stanislovas Nagurskis vietoje Jurgio Gotauto Pavandenės valsčiuje, taip pat kai ir valdęs savo ir žmonos šešis pavaldinių dūmus.
Kazimieras buvo vedęs Kristiną Križinaitę ir jie turėjo sūnus Gabrielių, vedusį Rozaliją Vainauskytę, Samuelį, vedusį Konstanciją Milaševičiūtę, Pranciškų, Lauryną, dukteris Kristiną ir Ievą. Kai kur nurodoma, kad Kazimiero žmona buvo Kristina Kryževičiūtė, tačiau iš tikrųjų ji buvo pabėgėlio maskvėno Semiono Križino dukra. Kryževičiai – visai kita Žemaitijos bajorų giminė. Matyt, iš čia ir atsirado klaida „Vikipedijoje“ ir kitur, kad Kryževičiai valdė Džiuginėnus. 1667 ir 1690 metų padūmės rejestruose Kryževičiai įrašyti Viešvėnų ir Telšių valsčiuose, tačiau ne Džiuginėnuose.
Kazimieras Nagurskis Džiuginėnuose įrašytas Žemaitijos kunigaikštystės 1667 metų padūmės rejestre vietoje motinos Kristinos iš Montrimavičių Nagurskos, Samuelio žmonos, valdęs vieną pavaldinio dūmą. Jis taip pat, kaip rodo 1667 metų padūmės rejestras, valdė du pavaldinių dūmus Berkinėnuose. Jo valda buvo nedidelė – vos trys pavaldinių (baudžiauninkų) dūmai.
Kazimieras valdas Berkinėnuose ir Džiuginėnuose 1681 metais paliko savo sūnums Pranciškui, Samueliui, Gabrieliui ir Laurynui. Be sūnų, jis turėjo dukras Kristiną ir Ievą. Žinoma tik apie Kazimiero sūnaus Gabrieliaus palikuonis Juozapą, Mauricijų, Ignotą, pastarųjų vaikus ir anūkus. Kadangi jie su Džiuginėnais nesusiję, tai plačiau neaprašomi. Gabrielius, mirus broliams, liko vienintelis valdos Džiuginėnuose savininkas, ir tai turėjo nutikti iki XVIII amžiaus pirmosios pusės. Gabrieliaus sūnus Juozapas paveldėjo dvarą Berkinėnuose, o iš Juozapo XVIII amžiaus pabaigoje – šio sūnus Vincentas. Kol kas nežinoma, kas nutiko su Gabrieliaus valda Džiuginėnuose: pardavė kam nors ar padovanojo?

Mikalojaus Nagurskio palikuonys

Kitas Martyno ir Barboros iš Laucevičių Nagurskių sūnus buvo Mikalojus, vedęs Daratą Rimgailaitę. 1637 metais Laurynas, Motiejaus sūnus, ir Magdalena iš Laucevičių Sipavičiai atsisakė savo teisių į valdas Džiuginėnuose Mikalojaus Nagurskio, Martyno sūnaus, naudai. 1667 metų padūmės rejestre Džiuginėnuose kaip valdęs 1 šlėktos dūmą – dvarelį – įrašytas Mikalojus Nagurskis.
Mikalojus ir Darata iš Rimgailų Nagurskiai turėjo sūnus Stanislovą, vedusį Eleną Pelaitę (Pelavičiūtę), ir Joną, vedusį Marijoną Danilevičiūtę. Apie Stanislovo palikuonis nieko nežinoma. 1690 metų padūmės rejestre įrašytas Stanislovas Nagurskis vietoje tėvo Džiuginėnuose, valdęs 1 šlėktos dūmą – dvarelį. Jis taip pat valdė vieną pavaldinių dūmą Jaušaičiuose, Medingėnų valsčiuje.
Stanislovas 1692 metais pardavė savo dalį Džiuginėnuose Steponui Maslui. Šis iš Stanislovo Nagurskio pirktą Džiuginėnuose žemę 1698 metais perpardavė broliams Jurgiui, Pranciškui Vladislovui ir Mikalojui Nagurskiams, Jono sūnums.
Stanislovas, panašu, palikuonių nepaliko.
Mikalojaus ir Daratos Nagurskių šaką pratęsė Jonas Nagurskis. Jonas, iš tėvo Mikalojaus paveldėjęs valdą Džiuginėnuose, su žmona Marijona Danilevičiūte paliko sūnus Pranciškų Vladislovą (apie 1670-1751), vedusį Joaną Šiukštaitę (1697-1778), Jurgį Jeronimą (mirė 1752 metais), vedusį Klarą Silvestravičiūtę, Mikalojų, vedusį Oną Šarnelevičiūtę, Stanislovą ir Kazimierą – pastarieji du palikuonių nepaliko.
Atskiros giminės šakos išaugo iš Mikalojaus Nagurskio sūnų Vladislovo Pranciškaus, Mikalojaus, Jurgio Jeronimo.
Mikalojaus ir Onos iš Šarnelevičių Nagurskių palikuonys sūnūs Pranciškus (mirė 1768 metais) ir Jonas palikuonių nepaliko, todėl Mikalojaus Nagurskio linija pagal pavardę nutrūko. Jis dar turėjo dukras Marijoną, ištekėjusią už Viktoro Rimvydo, Teodorą, ištekėjusią už Jono Tado Gorskio, Julijoną ir Joaną, apie kurias nieko daugiau nežinoma. Mykolo Eustachijaus Brešnteino schemoje klaidingai nurodoma, kad Mikalojus palikuonių nepaliko – jie pateikti Jono Drungilo sudarytoje schemoje.
Jono sūnus Jurgis Jeronimas paliko atskirą savo šaką. Jurgis Jeronimas turėjo valdą Vinteliškėje prie Žarėnų, kurią 1755 metų testamentu paliko sūnums Bonifacijui ir Juozapui. Tą valdą XVIII amžiaus pabaigoje tebeturėjo Juozapo sūnus Ignacijus.
Jono sūnus ir Mikalojaus anūkas Pranciškus Vladislovas susituokė su Joana Šiukštaite. Jis iš tėvo paveldėjo valdą Džiuginėnuose ir, kaip minėta, nusipirko žemės iš Stepono Maslo 1698 metais. Apie Pranciškų Vladislovą Nagurskį dar bus rašoma atskirai, o kol kas vien pažymima, kad vėliau jis kažkam padovanojo ar pardavė savo paveldėtą dalį Džiuginėnuose.

Nagurskių giminystės ryšiai
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ir „Vikipedijoje“ rašoma, kad Nagurskiai „17 a. susigiminiavo su žemaičių bajorais Križinovais, Mantaučiais, Maslais, Mažrimais, Gotautais, Kurais“.
Rita Trimonienė straipsnyje „Nagurskių giminės istorija“ rašė: „Nagurskiai tvirtai įleido šaknis Žemaitijoje, susigiminiavo su žemaičių žemionių Laucevičių, Mantautų, Mažrimų, Gotautų, Kurų giminėmis“. Istorikė, skirtingai nei enciklopedijos, nemini Maslų.
Jonas Drungilas straipsnyje „Pamirštos kilmės laborintuose: Nagurskių giminės atvejis XVIII a. antrojoje pusėje“ pateikė Nagurskių giminės genealoginę schemą ir šios giminės XVIII a. antrojoje pusėje surašytą Nagurskių kroniką, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Epizodiškai apie Nagurskių giminystės ryšius užsimenama Gžegožo Blaščyko veikale „Žemaičių bajorų herbynas“, kai kuriuose istorikų straipsniuose.
Giminystės ryšiai atskleidžia bajorų statusą šiame luome, todėl svarbu juos aptarti.

(Bus daugiau)