Pavojingai užterštas teritorijas įpareigos sutvarkyti jų savininkus

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Siekiant ištirti ir sutvarkyti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai keliančias istoriškai užterštas teritorijas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis rengia Istoriškai užterštų teritorijų sutvarkymo įstatymo projektą.

„Įstatymo projektas numatys spartesnį tokių teritorijų tvarkymą, įpareigos jas ištirti, atlikti nuolatinį monitoringą, jei teritorijos nebūtų sutvarkytos. Tai gali būti prieš 50–100 metų veikusios pramonės įmonės ar kiti objektai, kurie yra kaip uždelsto veikimo bombos Lietuvoje“, – Eltai sakė Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas K. Adomaitis.

Pasak jo, pirmas dalykas, kurį Lietuvoje turime padaryti, tai ištirti ir įvertinti potencialiai užterštas vietas, patikrinti jas, įsitikinti, kokia ten yra teršalų koncentracija.

„Manyčiau, kad tai kainuotų apie 10 mln. eurų, bet bent jau žinosime tikrą padėtį“, – mano K. Adomaitis.

Pavojingos žmonėms ir gamtai teritorijos yra, anot jo, dažniausiai užterštos pramonėje naudojamais naftos produktais, pesticidais, sunkiaisiais metalais, tokiais kaip chromas, bromas, švinas ar kitais. Problemą parlamentaras mato ir tame, kad dalis užterštų pavojingų teritorijų yra privačioje žemėje.

„Nepaisant to, turi būti rastas mechanizmas ir suteikta galimybė valstybei veikti prevenciškai. Kartais savininkams tai gali būti nenaudinga, nes nustačius užterštą teritoriją įsijungia tokiais atvejais būtini procesai“, – sakė K. Adomaitis.

Identifikavus užterštas teritorijas, anot parlamentaro, reikėtų nustatyti, kas už jas atsakingas ir kaip bus vykdomas užterštų vietų monitoringas.

„Manau, kad atsakomybę turės prisiimti teritorijos savininkas, jeigu jis atsakingas už taršą, arba valstybė, jeigu tai istorinė tarša, teršėjo nustatyti nebeįmanoma ir jokia veikla ten nevykdoma“, – mano jis.

Dar vienas rengiamo įstatymo projekto tikslas, anot K. Adomaičio, numatyti užterštų teritorijų sutvarkymo finansavimo šaltinius ir jas sutvarkyti.

„Ne vien Lietuva su tokiais iššūkiais susiduria. JAV buvo įkūrusi, o dabar siekia atgaivinti, taip vadinamą „superfondą“ (angl. superfund). Į jį patekdavo įplaukos iš apmokestintų, pramonėje naudojamų pavojingų sveikatai sunkiųjų metalų, naftos produktų, pesticidų ir visų kitų gaminių, kurie paprastai ir būna taršos priežastimis. JAV tokiu būdu surinko 8 mlrd. dolerių istorinėms užterštoms teritorijoms išvalyti. Lietuvoje panaudojome 31,5 mln. eurų 100 užterštų teritorijų sutvarkyti – daugiausia tai buvo ES lėšos. Tačiau, senkant ES paramai, turime galvoti ir apie tai, ar JAV pavyzdys galėtų būti pritaikomas ir Lietuvoje“, – svarstė K. Adomaitis.

Istoriškai užterštų teritorijų sutvarkymo įstatymo projektą parlamentaras rengia konsultuodamasis su Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos ministerijos bei kitais šios srities ekspertais.

Projektą jis ketina pateikti Seimui pavasario sesijoje ir tikisi jo palaikymo bent pateikimo stadijoje.

„Jeigu pavyktų šią temą aktualizuoti, atkreipti visuomenės dėmesį, manau, kad tai jau būtų didelis pasiekimas“, – sakė K. Adomaitis.

Užterštų teritorijų žemėlapis: kokie taršos židiniai yra šalia jūsų namų?

Seimo nario K. Adomaičio duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba yra nustačiusi daugiau nei 12 tūkst. potencialių taršos vietos. Iš jų 6 tūkst. šiuo metu vykdoma veikla, tad pagal teisės aktus už jų priežiūrą ir potencialą taršą atsakingas veiklos vykdytojas.

„Tačiau likusios 6 tūkst. vietų yra niekaip nestebimos. Geologai identifikavo, įvertino ir ištyrė 250 teritorijas, nustatė jų pavojingumą ir potencialios taršos grėsmę. Tai įvairūs objektai, pavyzdžiui, buvusios degalinės, naftos bazės, sąvartynai, cheminės pramonės fabrikai, autoservisai, pesticidų sandėliai, kitos gamyklinės teritorijos, kurios gali būti užterštos kuo tik nori“, – sakė K. Adomaitis.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 5750 teritorijų – dar neištirtos ir galimai pavojingos.

„Vadinasi, 5750 objektų – tai uždelsto veikimo bombos. Mes nežinome, ar tarša gali iš ten patekti į gruntinius vandenis, į dirvožemį, į upes ar ežerus“, – sakė jis Eltai.

Parlamentaras tikina, kad domėtis šiomis problemomis pradėjo, kai prieš porą metų Kaune nuvilnijo skandalas dėl į Nemuną plūstančių naftos produktų, kurie, kaip paaiškėjo, susiję su praeityje šalia veikusia geležinkeliečių pabėgių gamybos įmone.

„Kai situacija yra žinoma, ji sulaukia dėmesio ir vienaip ar kitaip yra kontroliuojama. Kur kas didesnis iššūkis, nerimas ir pavojus kyla dėl apleistų teritorijų būklės, nes tokių atvejų niekas nestebi. Žmonės dažniausia visiškai nežino ir net nenujaučia, kiek potencialių taršos vietų yra šalia jų namų“, – svarstė K. Adomaitis.

Siekiant užpildyti šią spragą, parlamentaras, remdamasis Geologijos tarnybos duomenimis, parengė interaktyvų „Užterštų teritorijų žemėlapį“. Į šį žemėlapį pateko visi 12 tūkst. objektų. Pasinaudojant žemėlapiu gyventojai gali patikrinti, kokie taršos židiniai yra šalia jų gyvenamosios vietos.

„Tikiuosi, kad šis interaktyvus žemėlapis bus patogus įrankis pasitikrinti, kokiu atstumu nuo mūsų namų yra pavojingas potencialios taršos objektas. Lietuvos geologijos tarnyba atliko milžinišką darbą nustatydama tokius objektus, tačiau vizualizacijos pritrūko. Naudodamasis šios tarnybos duomenimis, perkėliau pavojingus objektus į konkrečius adresus, į konkrečias geografines vietas. Tikiuosi, kad žemėlapis padės įsivaizduoti, kaip arti taršos mes esame“, – sakė K. Adomaitis.

Žemėlapyje galima pasitikrinti užterštų teritorijų būklę, pvz., objektas yra veikiantis ar neveikiantis, rekultivuotas ar, pvz. likviduotas. Taip pat informuojama apie pavojaus laipsnį dirvožemiui, požeminiams ir paviršiniams vandenims. Žemėlapyje taip pat yra paminėti kai kurie įspūdingą taršą sukėlę įvykiai, ar paliktos užterštos teritorijos Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje.

Video