Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginant už ją. Tikimasi, kad įstatymo pataisos bus priimtos iki Seimo rudens sesijos pabaigos.
„Tikiu, kad šis įstatymas tikrai turi būti priimtas šiais metais tam, kad mes pabaigtume ir reformą, ir teisingai atsiskaitytume su žmonėmis. (...) Į įstatymą įrašėme galimybę atkurti žemę žmonėms, gyvenantiems toje pačioje savivaldybėje, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Pavyzdžiui, Trakų gyventojai  galės atkurti žemę Lentvaryje. Bet, atsižvelgdami į STT pastabas, nurodėme, kad didmiesčiuose ir kurortuose atkurti žemės žmonės jau negalės. STT padarė tokią pastabą, kad tai būtų esminis sąlygų keitimas proceso pabaigoje“, – parlamento posėdyje sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma iki kitų metų gegužės 1 d. suteikti galimybę buvusiems žemės savininkams už negrąžintą žemę mieste pasirinkti kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu.
Viena iš projekto autorių, Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė tikisi, kad gyventojai per papildomai suteiktą laiką tai yra penkis mėnesius sugebės pasirinkti už turėtą žemę jiems siūlomus miškų sklypus, jeigu jie tokią valią išreikš.
Jos duomenimis, keliems tūkstančiams Vilniaus miesto gyventojų, turėjusiems žemę būtent Vilniaus mieste, iki šiol ji nėra grąžinta.

„Dabar esame faktiškai restitucijos proceso tiesiojoje ir dėl to ieškome geriausių būdų teisingai atlyginti už turėtą žemę. Teisingai – tai reiškia leisti žmonėms atsisakyti siūlomos piniginės kompensacijos, kuri yra 500 kartų mažesnė negu žemės rinkos kaina mieste ir jo apylinkėse. Tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitete, tiek Aplinkos ministerijoje buvo ieškoma bendrų vardiklių. Šiuo klausimu įvyko konsultacijos, kurios, beje, yra įtvirtintos ir Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių sutartyje. Ši problema paliečia daugiausia lenkų tautybės žmones, kuriems žemė nebuvo grąžinta“, – pritardama kompromisinei įstatymo pataisų redakcijai Seimo plenarinėje salėje sakė parlamentarė R.Tamašunienė.
Jeigu Seimas nepriimtų įstatymo pataisų, nuo 2024 m. sausio 1 d. gyventojams neliktų galimybės už turėtą žemę atsisakyti kompensacijos pinigais ir pasirinkti lygiavertį miško paskirties sklypą.