Aukštų gyvatvorių dėka galima padalinti sodybos teritoriją į atskiras funkcines zonas ir užmaskuoti ūkinius pastatus. Kaip teisingai pasodinti gyvatvorę, kad ji išaugtų sveika ir augtų pakankamai greitai? Gyvatvorės augalus geriau sodinti į tranšėją, o ne į atskiras duobutes, nes gyvatvorė turi augti vientisu žaliu masyvu.

Gyvatvorės sodinimo schemos

Tradiciškai naudojamos šios gyvatvorių sodinimo schemos: vienaeilė, dvieilė ar trieilė. Schemos pasirinkimas priklauso nuo sklypo dydžio ir augalų rūšies - spygliuočių ar lapuočių.

Vienaeilė gyvatvorė tinka nedideliam sklypui, dvieilė – vidutiniam. Spygliuočių medžių ir krūmų žalioms tvoroms dažniausiai taikomas vienaeilis sodinimas, o lapuočių krūmams – 2-3 eilėmis.

Gyvatvorių sodinukams sodinti iškasamos 30-60 cm gylio tranšėjos, priklausomai nuo augalų dydžio (aukštai gyvatvorei – 60 cm, vidutinio dydžio – 40-45 cm, žemaūgei – 30-35 cm).

Tranšėjos plotis vienaeilei gyvatvorei iš medžių turėtų būti 45-50 cm, aukštiems krūmams - 30-40 cm, mažiems krūmams - 20-30 cm.

Taikant 2-3 eilių gyvatvorių sodinimo schemą, tranšėjos plotis turėtų būti dvigubai platesnis (70-100 cm). Trieilės gyvatvorės atveju sodinukai išdėstomi šachmatų tvarka.

Gyvatvorės tranšėjos gylis turi siekti 50-60 cm.

Dirvos mišinio paruošimas gyvatvorės sodinimui

Kasimo metu iš tranšėjos paimtas viršutinis derlingas velėnos sluoksnis sumaišomas su durpėmis, humusu ar kompostu. Galima įdėti mineralinių trąšų. Sunkias molingas dirvas ir priemolius papildome smėliu, priesmėlį – priemoliu. Į rūgščias dirvas įterpiame kalkių, į šarmines - durpes.

Gautas dirvožemio mišinys pilamas į tranšėją. Mišinio sluoksnio aukštis turi siekti 10-15 cm virš dirvos paviršiaus, atsižvelgiant į tolesnį substrato nuslūgimą per 2-3 kitas ateinančias savaites.

Sodinimo duobelių paruošimas

Dirvos mišinyje įsmeigiami kuoliukai sodinukams. Vienaeilei gyvatvorei juos įsmeigiame pagal liniją mišinio centre, o dvieilei gyvatvorei - atstumu, lygiu tarpueilių pločiui. Tarp kuoliukų įtempiama virvelė ir pagal ją paruošiamos duobelės gyvatvorės augalams.

Jei želdiniai bus sodinami 3 eilėmis, duobelės daromos šachmatine tvarka. Po to kuoliukai ištraukiami ir pradedama sodinti gyvatvorės sodinukus vieną po kito. Labai svarbu išlaikyti vienodus atstumus tarp sodinukų eilėje.

Gyvatvorės sodinimas

Iki sodinimo pažeistos sodinukų šaknys pašalinamos, sveikos apipjaustomos 1-2 cm siekiant paskatinti šaknų formavimąsi.

Kiekvieno pasodinto sodinuko šaknies kaklelis (dalis, kurioje stiebas ar kamienas pereina į šaknį) turi atsidurti sulig žemės paviršiumi. Sutankinkite dirvą aplink šaknis.

Vienaeilėje gyvatvorėje į 1 metrą dažniausiai sodinami 3-5 augalai. Tankesnis sodinimas naudojamas formuotoms gyvatvorėms.

Aukštų krūmų ir medžių gyvatvorėse sodinimas yra laisvesnis, atsižvelgiant į busimą krūmų ar medžių vainiko skersmenį ateityje, paaugus.

Derinant skirtingus augalus gyvatvorėje, svarbu atsižvelgti į vainiko formą, augimo greitį, augalo reakciją į šviesą, drėgmės kiekį, dirvožemio sudėtį.

Sodinimo pabaigoje visi gyvatvorės augalai gausiai palaistomi. Naudinga į vandenį įpilti kokio nors šaknų formavimosi stimuliatoriaus. Siekiant sumažinti drėgmės išgaravimą ir slopinti piktžolių augimą, dirva aplink sodinukus mulčiuojama durpėmis, pušų žieve, skiedromis, medienos drožlėmis.

Genėti ir formuoti gyvatvorę iš krūmų ir medžių galima bus praėjus metams ar dvejiems po pasodinimo, kai augalai galutinai užtikrintai įsišaknys ir paleis šoninius ūglius.

Spygliuočiai krūmai ir medžiai genimi 1 kartą per metus pavasarį, lapuočiai – 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį).

Gyvatvorių tipai ir jų paskirtis

Jei nenorite savęs apkrauti nuolatiniu genėjimu, rinkitės laisvai augančią gyvatvorę iš augalų, kuriems nereikia privalomo formavimo. Tai gali būti visų rūšių erškėtuogės, kininės rožės, gudobelės, sausmedis, apelsinmedis, alyvos, hortenzijos (stambiažiedės ir kt.).

Jei norite, kad gyvatvorė išaugtų kuo greičiau po pasodinimo - paprasčiausias būdas yra sodinti vijoklinius vienmečius augalus išilgai tinklinės tvoros arba ant pergolės. Pavyzdžiui, nasturtė, kvapieji žirneliai. Greitai augančios daugiametės gyvatvorės būna iš kininių rožių, erškėtuogių, gluosnių, apynių, sedulos, kininių citrinžolių, raganių.

Norint, kad jūsų gyvatvorė būtų žalia ištisus metus, rinkitės visžalius spygliuočių krūmus ir medžius. Kandidatų pasirinkimas platus: tuja, buksmedis, kiparisas, dekoratyvinės eglės ir pušys, kadagys.

Žemoms gyvatvorėms tinka buksmedis, kukmedis, žemaūgių rožių veislės, auksiniai serbentai. Iš jų gali būti lengvai suformuota žema gyvatvorė iki 1 m aukščio.

O jei norite savo sklype pasiekti maksimalaus privatumo jausmą, tačiau mintis apie 3 metrų tvoros statymą jūsų nežavi, per visą perimetrą pasodinkite aukštų krūmų gyvatvorę - skroblų, tujų. Tokia gyvatvorė gali užaugti iki 3-4 m aukščio.