Jei jurginai taip ir nepražydo deramu laiku rugpjūčio viduryje-pabaigoje, nereikia nusiminti. Geriau pabandykime išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, kad ateityje išvengti panašių klaidų. Tai gali būti ne tik auginimo taisyklių pažeidimas ar šviesos trūkumas. Kokių klaidų reikėtų vengti norint džiaugtis jurginų žydėjimu iki pirmųjų šalnų?

Šviesos trūkumas

Jurginams labai svarbus pakankamas šviesos kiekis (bent 8-10 valandų per dieną). Jei gėlynas yra šešėlyje ir pavėsyje, vienmečiai jurginai greičiausiai nepražys, užaugs maži ir blyškūs. Arba pražys tik vienas iš visų jurginų.

Įdomi jurginų savybė yra ta, kad laukinėje gamtoje jie auga trumpos dienos šviesos ir vėsių naktų sąlygomis, todėl jurginų žydėjimo pikas būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo veislės. Bet kokiu atveju kitą sezoną jurginų gėlynui pasirinkite ryškiai apšviestą vietą.

Vandens stoka ir sausra

Dažnai pamirštant palaistyti jurginus būkite pasiruošę, kad jie nesugebės suformuoti žiedpumpurių ir žydėti. Sausu ir karštu oru jurginus reikia laistyti kasdien (ne mažiau kaip 5 litrus vandens), ypač pirmą savaitę po pasodinimo. Žemę aplink jurginų krūmą reikia apkloti durpėmis, humusu ar mulču, kad išlaikytumėte drėgmę ir neleistumėte susidaryti plutelei. Dirva turi būti prisotinta drėgmės mažiausia 30-40 cm gilyn.

Sausra dažnai sukelia priešlaikinį jurginų išdžiūvimą. Oro temperatūrai pakilus iki 30-35° C jurginų augimas sulėtėja, o tokiomis dienomis augalus reikia laistyti arba vėlai vakare, arba anksti ryte, kai nėra saulės. Storas mulčio sluoksnis gali apsaugoti dirvą ir nuo perkaitimo. Tam, kad šaknys nenukentėtų nuo karščio, geriausia laistyti lietinimo būdu – tai yra, purškiant, bet vengiant stiprios vandens čiurkšlės.

Azoto perteklius dirvoje

Per didelis augalų prisotinimas azotu lemia gausų lapų augimą, tačiau žiedpumpurių formavimasis sulėtėja. Net jei jurginai pražysta, jie tai daro labai nenoriai, žydi tarsi prisiversdami.

Jurginams tręšti geriau naudokite organinių medžiagų tirpalą – pavyzdžiui, paukščių mėšlas, praskiestas vandeniu santykiu 1:20 arba karvių mėšlas (1:10). Pirmą kartą tręšiama praėjus 10–14 dienų po pasodinimo, o kiekvienas kitas tręšimas – ne dažniau kaip kartą per 15–20 dienų. 2-3 kartus po kiekvienu krūmeliu galima įterpti 15 g amonio salietros. Visus jurginų tręšimus reikia nutraukti antroje liepos pusėje.

Neteisingas jurginų šakniagumbių dalijimas

Lengviausias jurginų dauginimo ir jauninimo būdas yra gumbų dalijimas. Nepatyrę gėlininkai dažnai pasodina visą augalą, nepadalinę jo gumbų į mažas dalis. Jie klaidingai mano, kad jei pagrindas yra didelis, krūmas užaugs vešlus ir žydintis.

Iš tikrųjų lapų ir stiebų tikrai bus daug, bet žiedų - labai mažai. Dalinti gumbus rekomenduojama rudenį, kol jie nepasidarė per kieti ir šiurkštūs. Įsitikinkite, kad virš kiekvieno gumbo yra mažas pumpuras, kitaip galima nesulaukti daigų.

Ūgliai pernelyg ištįso augimo metu

Labai spartus ūglių augimas dygimo metu vėliau gali atsiliepti jurginų žydėjimui.

Padalinti šakniagumbiai dažniausiai dezinfekuojami tamsiai rausvame kalio permanganato tirpale prieš daiginimą. Likus mėnesiui iki sodinimo, jie išdėliojami dėžėse ir pusiau užpildomi maistingu dirvožemiu.

Kad neištįstų, augalai dedami į gerai apšviestą vietą, kur palaikoma 16-22° C temperatūra.

Artėjant persodinimui į atvirą lauką jurginų daigai išnešami į inspektą arba dedami po plėvele lauke, kur vėdinant grūdinami ir pratinami prie gryno vėsaus oro, o po to persodinami į nuolatinę vietą.

Jurginai nebuvo nugenėti

Viena iš vėluojančio ar silpno jurginų žydėjimo priežasčių – laiku neatliktas jų genėjimas. Stabdyti jurginų augimą reikėtų susiformavus 4-5 tikrųjų lapų poroms.

Priešingu atveju jurginas visas likusias jėgas nukreipia tik į vieno stipriausio žiedpumpurio formavimą.

Po genėjimo jurginų krūmas turės gausybę žiedų, atrodys vešliai. Genėjimas nereikalingas tik žemaūgėms ir kompaktiškoms jurginų veislėms.