Alpinariumo įrengimas, alpinariumas prie namo, akmenys alpinariumui                                            

Alpinariumas – kraštovaizdžio dizaino rūšis, dirbtinai apželdinto reljefo, imituojančio kalnų gamtą, įrengimas privačioje ar viešoje erdvėje. Yra ir kitas pavadinimas – “Alpių kalneliai". Turėdami laiką, norą ir medžiagas, sklypo savininkai gali savarankiškai įrengti alpinariumą prie namo, nesikreipdami į profesionalius dekoratyvinio kraštovaizdžio dizainerius.

Kur įrengti alpinariumą 

Geriausia vieta alpinariumui – atviras, nuolat apšviečiamas sklypo plotas. Tai gali būti ir lygi pievelė, ir nuožulnus sklypo šlaitas. Vieni mėgsta įsirengti alpių kalnelius toliau nuo pastatų ir tvorų, kiti teiraujasi apie kalnelius prie tvoros. 

Skirti alpių kalneliams šešėlinę vietą po medžiais - netinkamas sumanymas, nes medžių šakų šešėlyje žemė po lietaus džiūna lėtai - tai riboja alpinariumo augalų pasirinkimą, o medžių šakos ir lajos - kalnelio aukštį. 

Norint įrengti alpinariumą ant sklypo šlaito, verta rinktis rytų, pietryčių, šiaurės rytų pusės – jose daugiau saulės šviesos. Pietiniuose šlaituose įrengtus kalnelius verta apsodinti šviesamėgiais ir sausrai atspariais augalais, šiauriniuose – ūksminiais, tamsiamėgiais, nelepiais augalais. 

Alpinariumo projektas ir brėžinys 

Pradžiai apsvarstomas alpinariumo projektas ir nubrėžiamas alpinariumo planas – bendrą vaizdą iš viršaus, iš šono, kokią vietą jis užims sklype. 

Planuodami alpinariumą, turite išspręsti 3 klausimus:

1) kokiais augalais bus apsodintas alpinariumas; 

2) kokiais akmenimis jis bus dekoruotas;

3) kaip juos išdėlioti kalniuko paviršiuje.

Alpinariumo įrengimas

Svarbi sąlyga – geras alpių kalnelio drenažas. Augalai gerai augs drenuotoje kalnelio dirvoje. Supaprastintai tai pavaizduota schemoje:

1 – sklypo gruntas;

2 – drenažinis sluoksnis (žvyras, skalda);

3 – duobės žemė, sumaišyta su žvyru;

4 - natūralūs dekoratyviniai akmenys;

5 – pasodinti augalai. 

Alpinariumo įrengimas prasideda irgi nuo pamatų duobės. Iškasama ne mažiau nei 40-50 cm gylio. Viršutinį dirvos sluoksnį paliekame šalia – jis bus panaudotas alpinariumo kalneliui suformuoti. 

Į duobės dugną pilamas drenažinis sluoksnis iš žvyro, skaldos, senų daužytų plytų. Jis pašalins vandens perteklių nuo augalų šaknų zonos. Sluoksnio storis – nuo 30 cm. 

Tolesnis įrengimas priklauso nuo pasirinkto kalnelio aukščio, kuris gali būti iki 1 m, arba aukštesnis nei 1 m. 

Rengiant neaukštą alpinariumą iki 1 m aukščio į duobę su žvyro sluoksniu supilama visa iškasta žemė, sumaišyta su žvyru/skalda santykiu 3:1 (3 dalys žemės : 1 dalis žvyro/skaldos). Į labai sunkią molinę dirvą įmaišomas stambios frakcijos smėlis. Šie veiksniai kalnelį dar geriau drenuoja. 

Aukštesnio nei 1 m alpinariumo (2-3 m) sukūrimui ant drenažo sluoksnio formuojame kalnelio "branduolį" iš kietų statybos atliekų (senų plytų, betono gabalų, akmenų, trinkelių, plytelių). Branduolį tolygiai užpilame žeme, maišyta su žvyru (3:1). 

Alpinariumo dekoravimas akmenimis

Dekoruoti natūraliais akmenimis galima, praėjus 2 savaitėms po kalnelio formavimo. Akmenis klojame plokščia puse apačion. Trečdalis akmens turi likti po žeme. 

Dekoravimas akmenimis – skonio reikalas, bet dizaino taisyklės galioja ir čia. Geriausias efektas pasiekiamas naudojant vienodos rūšies ir panašių geometrinių formų uolienas (pvz., tik apvalius arba tik skaldytus, aštriakampius akmenis). Gerai atrodo stambūs apvalūs akmenys, 25-60 cm skersmens. 

Akmenys ir uolienos alpinariumui: granitas, dolomitas, rieduliai, klintis, smiltainis, tufas, kriauklainis. Kalnelio paviršių galima puikiai dekoruoti ir smėlių, ir apvalainukais, ir samanomis. 

Nuo uolienos spalvos priklauso ir augalų pasirinkimas: tamsių akmenų fone gražiai atrodys šviesūs, sidabriški augalai; šviesios uolienos fone – tamsi, raudona, rausva augmenija.  

Tarp akmenų iškasamos pasodinimo duobelės augalams. Rūšims, ypatingai jautrioms permirkimui, galima įpilti į duobelę žvyro sluoksnelį drenažui. 

Augalai alpinariumui

Dekoratyvinius žiedinius augalus sodiname tarp akmenų 30-40 cm atstumu vienas nuo kito. Visumoje tai žemaūgiai augalai, kerokšliai, gulsčiaūgiai, palaipiniai daugiamečiai augalai, kilę iš atšiauraus vėjuoto kalnų klimato. Augalus su šaknim plastikiniuose puodeliuose galima sodinti ir vasarą, ir rudenį. Be puodelių – pavasarį. 

Alpinariumo priežiūra - tai ravėjimas, purenimas, laistymas, tręšimas, mulčiavimas, o rudenį – lapų šluostymas. Mulčiavimui naudojame medžių žievę ir skiedras, šiaudus, pušų spyglius, kedrų riešutų kevalus, skaldą, žvyrą, apvalainukus. Organinės mulčiavimo medžiagos apsaugo dirvą nuo perkaitimo vasarą ir nuo peršalimo žiemą, išsaugo drėgmę. 

Vieną augalų rūšį geriau koncentruoti vienoje vietoje. Ypatingai verti dėmesio svogūniniai augalai ir paparčiai. 

Svogūniniai dekoratyviniai augalai:

Jie žydi gražiais rutuliniais žiedynais. Spalva priklauso nuo rūšies: 

Įžulnusis svogūnas (kalninis česnakas) (Allium obliquum), žiedynas žalsvas, gelsvas, žydi liepą;

Laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.), žiedynas melsvas, violetinis;

Karatavinis česnakas (Allium karataviense), žiedynas balsvas;

Narcizlapiai svogūnai (Allium nutans), žiedynas rausvas, rožinis, baltas;

Uzbekinis česnakas (Allium pskemense), žiedynas baltas;

Ostrovskio svogūnas (Allium oreophilum), žiedynai rausvi;

Šakotasis svogūnas (Allium ramosum), žiedynas baltas; 

Plačialapiai česnakai (Allium victorialis), žiedynas baltas;

Auksažiedis, auksotasis česnakas (Allium moly), žiedeliai auksiniai, geltoni.

Žiediniai augalai:

Himalajinis snaputis (Geranium himalayense) aukštis - 25 cm, žydi gegužę-birželį, violetiniai žiedai;

Snaputis raudonžiedis (Geranium sanguineum) aukštis – 30-50 cm, žydi birželį-rugpjūtį, raudoni žiedai;

Gvazdikas plunksninis (Dianthus plumarius) aukštis – 25-40 cm, žydi birželį-liepą, raudoni, balti, rožiniai žiedai;

Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides) aukštis - 20 cm, žydi birželį-rugpjūtį, purpuriniai;

Gencionas (gumbažolė) kininis (Gentiana sino-ornata) aukštis – 10-20 cm, žydi rugsėjį-spalį, mėlyni žiedai;

Katilėlis karpatinis (Campanula carpatica) aukštis – 20-30 cm, žydi gegužę-birželį, žydri, balti, violetiniai, rožiniai;

Požarskio katilėlis (Campanula poscharskyana) aukštis – 10-30 cm, žydi gegužę-rugsėjį, žydri, balti, violetiniai, rožiniai;

Kalninė bajorė (Centaurea Montana) aukštis – 30-50 cm, žydi gegužę-birželį, mėlyni;

Žoliniai augalai:

Ašarėlės, kiškio ašarėlės (Briza), aukštis – 15-30-50 cm,

Lagūras, kiaušininis lagūras (Lagurus), aukštis – 15-50 cm,

Šilokas (Sedum).

Šerinė kalnarūtė (Asplenium trichomanes), aukštis – 15cm.

Uolaskėlė (Saxifraga), aukštis – 10-30 cm, žydi balandį-gegužę.

Čiobreliai; 

Samanos.

Krūminiai medeliai:

Kalninė pušis (Pinus mugo), aukštis – 1,5-3 m;

Baltoji eglė (Picea glauca), aukštis – 0,5-1,5 m, kūginė forma;

Lanksvos (Spiraea), žydi liepą.