Šiltnamis yra svarbus daržo statinys, kuriame auginama nemaža dalis derliaus (agurkai, pomidorai, paprikos), todėl svarbu kuo ilgiau išlaikyti šiltnamį sveiką. Bet daugeliui daržininkui kyla klausimas: ar būtina žiemos metu uždaryti šiltnamio duris ir orlaides, ar geriau jas palikti atidarytas?

Svarių argumentų “už" ir "prieš" turi abi daržininkų pusės. Tačiau dauguma šiltnamių gamintojų rekomenduoja juos žiemą laikyti uždarytus. Bet tuo pačiu svarbu juos periodiškai vėdinti, kartu nuvalant sniegą nuo stogo. Teisingam sprendimui reikia rinktis auksinį vidurį, įsiklausius į abi nuomones ir pritaikant jas pagal savo konkrečias aplinkybes.  

Šiltnamis iš polikarbonato žiemai turi būti uždarytas

Tam, kad žiemą šaltas gūsingas vėjas ir gausus sniegas neišplėštų ir nesulenktų orlaidžių langelių ir durų, o pats šiltnamis nevirstų parašiutu, galinčiu nuskristi, daugelis daržininkų rudenį, kruopščiai apdorojus ir dezinfekavus vidinius šiltnamio paviršius, viską sandariai uždaro iki pavasario.

Dirvožemis žiemą vis tiek užšąla net ir uždarytame šiltnamyje, nes nesant sniego dangos konstrukcijos viduje, temperatūra naktį jame praktiškai nesiskiria nuo lauko temperatūros. Tokiomis sąlygomis iššąla daug paviršinių ligų sukėlėjų, likusių nuo rudens. Be to, saulei šviečiant dienos metu temperatūra šiltnamio viduje gali būti 15–17 laipsniais aukštesnė už lauko. Toks ryškus temperatūrų kontrastas veikia pražūtingai daugelį kenkėjų.

Uždara šiltnamio erdvė gali būti naudojama kaip laikina pastogė tuščioms daržo statinėms, laistytuvams, kilnojamiems suoliukams, kreipiamiesiems kuoleliams.

Į šiltnamį su užrakintomis durimis ir langeliais negalės patekti kaimynės katės ir benamiai šunys, o tuo pačiu nepaliks viduje kvapnių „staigmenų“.

Atvejai, kai šiltnamį geriau atidaryti žiemą

Didelis dienos ir nakties temperatūrų kontrastas dienos metu skatina kondensato susidarymą ant vidinių šiltnamio paviršių. Atšilus, per ilgą atlydžio laikotarpį šiltnamis gali pamažu pažaliuoti iš vidaus, paviršiuose gali atsirasti mikroskopinių žaliadumblių, panašių į samanas. Tai gera terpė veistis kenkėjiškiems patogenų organizmams. 

Uždarytas šiltnamis dėl per dieną viduje susikaupusios šilumos skatina didesnį sniego tirpimą ant stogo ir sienelių. Dalis sniego prilimpa prie polikarbonato šlaito ir pamažu virsta sunkiu ledu, intensyviai spaudžiančiu statinio paviršių. Dėl to šiltnamio šlaitams atitenka sunkesnis svoris, kartais vyksta rimta šiltnamio korpuso deformacija. Ledas, kasdien sunkėjant, gali įdubti ar net įlaužti šiltnamio stogą. Atviros durys išlygina temperatūrų skirtumą, pasiekto balanso dėka šio nemalonaus efekto pasekmių pavyksta išvengti.

Aklai ir sandariai uždarytame šiltnamyje ilgą laiką nėra visavertės oro cirkuliacijos, dėl to pernelyg parūgštėja paviršiniai dirvožemio sluoksniai viduje.

Matome, jog abu sprendimai (uždarytas ar atidarytas šiltnamis) turi ir naudos, ir trūkumų. Geriausia atsižvelgti į abiejų argumentus ir kombinuoti: didesnę laiko dalį laikyti šiltnamio duris ir langelius uždarytus, bet dienos metu porą valandų atidaryti juos vėdinimui, kondensato išgarinimui ir temperatūrų skirtumo išlyginimui, šitaip apsaugant šiltnamį nuo deformacijų, drėgmės pertekliaus ir kenksmingų mikroorganizmų.