Matomoje vietoje esantys vamzdžiai dažnai gadina vaizdą vonios kambaryje. Norisi, kad viskas būtų estetiška ir gražu. Bet vamzdžiai visada turi būti prieinami – remonto ar avarijos atvejui. Nesvarbu, ar tai vandentiekio vamzdžiai, ar šildymo vamzdžiai, ar dujų vamzdžiai.

Vandentiekio vamzdžius (ir kitas inžinerines komunikacijas) galima paslėpti, sumeistravus spintelę iš gipso kartono, tačiau visiškai nepastebima ji nebus: vis tiek teks palikti prieigos galimybę prie visų nesuvirintų jungčių, čiaupų, kranelių, valdymo elementų, skaitiklių.

Meistraujant vamzdžių spintelę ar dėžutę nerekomenduojama daryti joje pernelyg mažas dureles (pro kurias matosi tik atskiri mazgai). Reikalingos tokios durelės, per kurias būtų lengva atlikti pilną remontą ir priežiūrą, apžiūrėti vamzdžius visu ilgiu, kad nustatyti įvykusio pratekėjimo vietą.

Vamzdžių užbetonuoti negalima

Pagrindinis užbetonuotų ar užmūrytų vamzdžių pavojus yra tas, kad jiems prakiurus ir pratekėjus, to nepastebėsite. Anksčiau ar vėliau tai gali nutikti visiems vamzdžiams. Ir kai tai pastebės žemiau esantys daugiabučio kaimynai, teks skubiai ardyti betono ar mūro sluoksnį, už kuriuo paslėpėte vamzdžius. Ir atlyginti padarytą žalą. Be to, pridėkite išardytos sienelės atkūrimo išlaidas.

Kai kurie gyventojai klaidingai įsitikinę: galima užbetonuoti ir užmūryti vamzdį, jei ten įrengti nuotėkio jutiklius. Tačiau jutiklis turi būti matomas, o ne paslėptas už betono sluoksnio.

Pavyzdžiui, nuotėkio jutiklį ant šildymo vamzdžio galima montuoti tik vienvamzdėje sistemoje ir tik tuo atveju, jeigu vamzdyje yra rutuliniai vožtuvai ir atjungimo vietos apėjimai (apvadai) prie įleidimo ir išleidimo į radiatorių. Jei tenkinamos visos šios sąlygos, teoriškai galima įrengti apsauginį vožtuvą, kuris uždaro vandenį tarp rutulinių vožtuvų (tiek įleidimo, tiek išleidimo) ir radiatoriaus. Bet vis tiek išlieka pačių rutulinių vožtuvų pratekėjimo galimybė, nutekėjimas dėl įtrūkimų korozijos vietose ir vamzdžių suvirinimo vietose.

Jei šildymo sistema yra dvivamzdė arba be apvado ir be rutulinių vožtuvų, šilumininkai neleis įrengti apsauginio vožtuvo. Nes avarijos atveju jis užblokuos visą šildymo sistemą stove. Reiškia, ne tik jūs, bet ir jūsų daugiabučio kaimynai viršuje ir apačioje liksite be šildymo (visuose butuose užblokuotas stovas). Atspėti šildymo trūkumo priežastį bus itin sunku, nes vamzdžiai užmūryti ir nesimato, kad juose įvyko problema.

Įsivaizduokite, kiek laiko užtruks, kol išsiaiškins, kodėl stovas yra šaltas. Anksčiau ar vėliau priežastį suras, teks išardyti betono ar mūro sluoksnį, slepiantį vamzdį, teks kompensuoti. Juk savavališkai įsikišote į jums nepriklausantį turtą (vamzdžius) ir padarėte žalą.

Vamzdžių slėpimas dėžėje iš gipso kartono

Jeigu nepakeliamai norisi paslėpti vamzdžius, apgalvokite tokią dėžės konstrukciją, kuri bus lengvai atidaroma arba nuimama, arba išardoma reikiamu momentu. Svarbu užtikrinti greitą ir visišką prieigą prie vamzdžio. Populiariausias sprendimas – gipso kartono dėžutė su nuimamomis ar atverčiamomis durelėmis. Galima sumeistrauti ir stelažą be galinės sienelės arba aukštą spintelę iš lentų ir joje paslėpti vamzdžius.

Nusprendus pasidaryti vientisą dėžutę iš gipso kartono plokščių – apskaičiuoti durelių (atverčiamų dangtelių) matmenis ir išdėstymą. Durelės turi būti pakankamai didelės, kad per jas būtų galima lengvai suremontuoti vamzdį, ir turi būti išdėstyti jungčių ir čiaupų vietose.

Bet net ir į viską atsižvelgus, tikimybė, kad vamzdžių dėžutę-spintelę rimtos avarijos metu teks išmontuoti, vis tiek išlieka.