Lietuvos bankas (LB) pirmadienį pristatė savo siūlymus gegužės pabaigoje Finansų ministerijos pristatytam visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantui, kuriuos ministerijai išsiuntė penktadienį. LB siūlo apmokestinti bendrą Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminę vertę, o ne atskirus objektus, taikyti vienodus tarifus visoje Lietuvoje, o patį mokestį rinkti centralizuotai.

Kaip žurnalistams sakė banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, siūlomu modeliu norima mažinti turtinę nelygybę, skatinti savivaldybes investuoti į savo regionų infrastruktūrą. Jo teigimu, NT mokestis turi būti progresyvus, aiškus, efektyviai administruojamas, socialiai teisingas.

„Mokestis turėtų atitikti keletą pagrindinių principų. Būtų progresyvus, aiškus, visų realiai suprantamas, kaip jis apskaičiuojamas. Efektyviai administruojamas, socialiai teisingas ir prisidėtų prie finansinio stabilumo užtikrinimo, būtų ne tik kaip dar vienas šaltinis savivaldos pajamoms“, – teigė G. Šimkus.

NT mokestis, anot jo, turi būti vienodas visoje Lietuvoje ir progresyviai didėjantis. LB siūlymu turi būti apmokestinta turto suminė vertė, o ne atskiri objektai. Be to, bankas siūlo NT tarifus visoje šalyje taikyti vienodus, kurie progresyviai didėtų, labiau apmokestinus didesnės vertės NT.

„NT mokesčiai turėtų būti vienodi visoje šalyje, ne pagal savivaldybes ir progresyviai didėjantys (...) taip pat turėtų būti apmokestinama bendra Lietuvoje esančio NT suminė vertė, bet ne atskiri objektai. Na, o didesnės vertės NT arba bendra NT vertė jai augant turėtų būti apmokestinama vis daugiau“, – pažymėjo G. Šimkus.

Bankas siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0-10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.

Pritaikius LB siūlomą modelį, G. Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų. Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.

Taip pat siūloma taikyti plačią mokestinę bazę, atsisakyti išimčių, tačiau kartu pritaikyti neapmokestinamąjį dydį – tai turėtų mažinti mokesčio naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams.

Be to, mokestį LB siūlo rinkti centralizuotai, vėliau jį paskirstant pagal objektyvius kriterijus.

„Pats mokestis, kaip ir ministerijos siūlymu, būtų skaičiuojamas ir renkamas centralizuotai, bet vėliau, atliepiant, kad mokestis skirtas savivaldybės infrastruktūros palaikymui, pagal objektyvius kriterijus būtų nukreiptas tai pačiai savivaldai“, – aiškino LB vadovas.

Banko siūlomas modelis, anot G. Šimkaus, „reikšmingai“ padėtų užtikrinti NT rinkos ir visos Lietuvos finansinį stabilumą.

LB taip pat pritaria, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, o turto vertės būtų perskaičiuojamos dažniau, į mokesčio bazę įtraukti ir nebaigtos statybos objektus.

„Ką visa tai duotų? Tai mažintų paskatas nekomercinį NT įsigyti investiciniais tikslais, spręstų turto nelygybės problemas, o plati mokestinė bazė (...) užtikrintų didesnes pajamas į biudžetą ir tos pajamos būtų nukreiptos būtent savivaldos objektams“, – LB pasiūlymo privalumus vardijo G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, rizikos, kad dabartinis mokestis bus neefektyvus, kelia tai, kad ministerijos modelyje išskiriamas pagrindinis būstas, savivaldybėms leidžiama pasirinkti skirtingas NT verčių medianas – apmokestinti panašios vertės turtą skirtingais tarifais.

ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.