Velžietis Vaidas Rapkevičius taip norėjo dirbti ir gyventini gimtajame Velžyje, kad ėmė ir čia įkūrė – lazerinio pjovimo bei graviravimo ir medinių baldų gamybos dirbtuves pavadinimu „TimberTap“. Širdžiai mielos veiklos – gaminti personalizuotus suvenyrus vyras ėmėsi po to, kai dėl koronaviruso daugelis valstybių uždarė sienas. Ir kaip sakoma – vienoms durims užsidarius, visada atsiveria kitos, ypač tinka velžiečiui.

„Karantinas uždarė sienas, tačiau paliko nuostabią galimybę – gyventi, dirbti ir kurti savo gimtinėje. Užsiimti kūryba ir padėti žmonėms rasti specialius gaminius, kurių nėra pirkti parduotuvėse“, – sako dirbtuvių įkūrėjas, 35-erių metų V. Rapkevičius.

Tėčio pėdomis

V. Rapkevičius užaugo Velžyje. „Mano tėtis kilęs iš Pakruojo, mama – Tauragės krašto, sesuo gimė Mažeikiuose. Tėvai gyventi į Velžį atvyko maždaug prieš 40 metų, tada gimiau aš, todėl tėvai sako, kad esu tikras vietinis Velžio gyventojas“, – šypsojosi V. Rapkevičius.

Vaidas mokėsi Velžio gimnazijoje, vėliau įstojo į Panevėžio profesinę mokyklą ir įgijo autoelektriko specialybę, o Panevėžio kolegijoje baigė automatikos ir elektros inžinerijos studijų programą.

„Šios specialybės neturi nieko bendro su dabartine veikla. Negaliu atsakyti, kodėl taip rinkausi, bet darbas su medžiu turbūt man yra įskiepytas nuo vaikystės – tėtis buvo stalius, matydavau, kaip jis dirba. Medis visada mano širdyje. Gal dėl to sekiau jo pėdomis, nuošalyje palikęs elektriko specialybę“, – kalbėjo V. Rapkevičius.

Reikėjo idėjos

Po mokslų Vaidas kartu su tėčiu važinėdavo dirbti į Švediją – statyti karkasinius namus.

„Būti ir dirbti svetimoje šalyje man nepatiko. O grįžus į Lietuvą labai gera, ir visada kirbėjo mintis, kad reikia už kažko kabintis čia. Eiti dirbti į samdomą darbo nenorėjau, niekada nesu ir taip dirbęs, – sako Vaidas. – Kai į pasaulį įsisuko korona virusas, kai valstybės uždarė sienas ir nebegalėjome važiuoti dirbti į Švediją, pusę metų gyvenau be jokių pajamų. Ir tai buvo spyris, kad būtent dabar reikia kažką daryti.“

Noras dirbti ir gyventi gimtajame Velžyje V. Rapkevičių privertė gerai pasukti galvą ir paieškoti galimybių savo verslo pradžiai. Tuo laiku Vaido sesuo pasiūlė užpildyti paraišką verslui kurti per Europos Sąjungos projektus. Vyras neslepia, jog pradėti verslą nebuvo taip sudėtinga, kaip sugalvoti pačią jo idėją.

„Ieškojau internete įvairiausių minčių, kuo galėčiau užsiimti. Mane žavi naujausios technologijos ir kaip tik užmačiau, kad yra lazerinės pjovimo ir graviravimo staklės. Patiko jų galimybės, daug dalykų su jomis galima pagaminti – nuo detalių baldams iki pačių įvairiausių detalių dekoracijoms, tik fantazijos reikia“, – kalbėjo velžietis.

Įgyvendino su kaupu

V. Rapkevičius pasinaudojo Vietos veiklos grupės finansavimo galimybe, gavo 15 tūkstančių eurų paramą, už kurią įsigijo stebuklus kuriančias lazerinės pjovimo ir graviravimo stakles bei kitus papildomus įrankius. Namo garaže įsirengė jaukias dirbtuvėles ir pradėjo pildyti klientų norus.

Velžietis įvairius užrašus graviruoja ant stiklo, medžio, faneros, odos, metalo ir kitų įvairių paviršių. Graviravimo dėka bet kokia dovana gali tapti pati netikėčiausia, o į išskirtinę idėją galima įdėti dalelę savęs. V. Rapkevičiaus dirbtuvėlėse gali išpjauti net sudėtingiausius ornamentus, figūras, šablonus, logotipus, raides, eskizus, kurie kuriami kompiuterine programa.

„Nežinau, ko tik negaminu. Šventėms, vestuvėms, gimtadieniams dekoracijas. Graviruoju ant taurių, puodelių, medalių, vazonų, butelių, spausdinu įvairias padėkas, gaminu statulėles, atsiminimui personalizuotus nuotraukų rėmelius, paveikslus, vardinius kalėdinius žaisliukus ir dar daug kitų dalykų“, – vardijo pašnekovas pridurdamas, kad sukurti galima daug ką, dėl ko jam labai patinka dirbti.

Dirbtuvėse monotoniškumui vietos nėra, čia kasdien gimsta naujos idėjos.

Be ribų

O ir pats meistras vis daugiau tobulėja.

„Turiu taisyklę – nebegaminu daug tų pačių daiktų, nes supratau, kad tokiu būdu sunku įtikti. Pavyzdžiui, man labai patinka gaminti laikrodžius, pats juos kuriu. Buvau pagaminęs tokį senovinio stiliaus, su anglišku graviruotu užrašu „Vintage“. Žmonės klausia, ar galiu pagaminti lygiai tokį patį, bet be užrašo. Arba – turiu pagaminęs 60 centimetrų skersmens laikrodį, o žmogui reikia septyniasdešimties centimetrų. Ir taip – visada. Kad ir ką bepagaminčiau, žmonėms reikės tokio pat, tik vos kitokio, dėl to nebegaminu masiškai, tik po vieną kitą pavyzdį“, – pasakojo V. Rapkevičius.

Dirbtuvių savininkas žvelgdamas į ateitį neslepia jau turįs minčių plėstis, tik galimybių tam dar nėra.

„Man jau per mažai vietos garaže. Noriu didesnių patalpų ir dar kitokio pobūdžio staklių. Kurias turiu dabar, jos visiškai atitinka savo funkcijas, bet kai gaunu klientų užklausas, suprantu, kad šios staklės nėra pritaikytos tokiam norui. Tada tampa liūdna, nes negaliu įgyvendinti tos idėjos. Ateityje noriu persikelti ir į baldų rinką, gaminti ažūrines sieneles“, – sakė V. Rapkevičius.