Sode jau vėlyvas ruduo, bet kai kurie vaismedžiai vis dar nenori išsiskirti su savo lapija? Ar tai normalu? Ar sodininkui reikia dėl to jaudintis?

Lapų kritimas yra natūrali augalo gyvenimo fazė, rodanti, kad jis baigė vegetuoti ir pasiruošė žiemos miegui. Jeigu lapai nenukrito, tai reiškia tik vieną dalyką: vaismedis ir toliau auga ir aktyviai įsisavina maistines medžiagas.

Kodėl medžiai nenumeta lapų?

Pertręšimas azotu. Azotas skatina aktyvų žaliosios masės augimą, todėl norint, kad vaismedis nepradėtų sparčiai augti pačiu netinkamiausiu momentu vėlyvą rudenį, labai svarbu laikytis sodo tręšimo grafiko, ypač atsakingai atliekant rudeninį tręšimą.

Drėgmės perteklius. Viena iš svarbiausių lapijos funkcijų yra transpiracija, t. y. vandens lygio reguliavimas medžio dalyse ir vandens garavimo kontrolė. Atitinkamai, jeigu po sausringos vasaros ateina lietingas ruduo, lapai nespės greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir nesusitvarkys su jiems tenkančiu darbo krūviu.

Vaismedis patirs drėgmės perteklių ir nenumes šiuo metu taip reikalingo jam funkcinio „organo” - lapų. Iš esmės tokia situacija gali nutikti bet kuriam medžiui, jei nesilaikyti vėlyvojo rudeninio sodo laistymo taisyklių.

Orų anomalijos. Per šilti orai rudenį, kurie pastaraisiais metais dažnai nutinka viename ar kitame regione, dažnai lemia tai, kad augalas negauna signalų iš išorės apie artėjančią žiemą ir toliau tęsia vegetavimą. Tačiau, kad ir koks ilgas ir šiltas atrodytų ruduo, jis nesitęs amžinai, vadinasi, kai užklups šalnos, vaismedis tam nebus pasiruošęs.

Pernelyg radikalus vasarinis genėjimas. Manoma, kad genėjimas vasarą teigiamai veikia jaunų vaismedžių būklę. Pirma, tai pagreitina vainiko formavimosi procesą. Antra, padeda pagreitinti derėjimo pradžią.

Tačiau toks genėjimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus vaismedžio ypatybes. Jeigu nugenėti per daug, tuomet vaismedis, netekęs reikiamo lapijos tūrio, paskubomis pradės auginti naujus ūglius, o tai neribotam laikui pratęs jo vegetacijos sezoną.

Panašus teiginys galioja ir dekoratyviniams medžiams, ir krūmams.

Netinkama vaismedžio veislė. Dažnai vaismedis neskuba numesti lapų dėl to, kad jo veislė nėra tinkama auginti konkrečiomis klimato sąlygomis. Kitaip tariant, medis nespėja pasiruošti žiemos miegui, nes jame esanti „biologinė programa“ skirta ilgesniam vegetacijos sezonui. Būtent todėl labai svarbu savo sklype sodinti tik rajonuotas vaismedžių ir krūmų veisles.

Ką daryti, kad vaismedžiai numestų lapus

Pirmiausia reikia nustatyti problemos mastą. Jei medžių lapai spėjo pagelsti, bet dar nenukrito, tikėtina, kad jie tai padarys artimiausiu metu, todėl nerimauti dėl to neverta.

Bet jeigu lapija nespėjo pakeisti savo spalvos net vėlyvą rudenį, papildomai patikrinkite, ar vaismedis pasiruošė žiemos miegui. Nestipriai suimkite vieną iš šakų pirštais ir lėtai perbraukite kitos rankos pirštais nuo kamieno iki šios šakos galo.

Jeigu lapai lengvai nubyra, vadinasi, ant lapkočių susiformavo kamštis ir lapams daugiau nebetiekiamos maistinės medžiagos nuo kamieno, t. y. lapų augimo procesas baigėsi. Atitinkamai, dėl to nereikia kelti jokio ypatingo pavojaus.

Antra, verta išsiaiškinti tokio nebūdingo vaismedžių elgesio priežastį. Jei lapus nenumetė tik vienas medis, greičiausiai augalas nukentėjo dėl azoto pertekliaus, netinkamo genėjimo arba drėgmės pertekliaus, užmirkimo. Tokiu atveju teks peržiūrėti savo medžių priežiūros darbų kalendorių ir padirbėti su klaidomis, kad kitais metais situacija nepasikartotų.

Jeigu medžiai masiškai nenusimeta lapų ir panaši problema pastebima ne tik jūsų, bet ir kaimynų soduose, reiškia, kad lapų nemetimą lėmė gamtos anomalija, kurios jūs niekaip negalėtumėte paveikti. Tokiais atvejais padės rudeninis lapus “išdeginantis" purškimas vario preparatais.

Dauguma sodininkų teigia, kad tokį purškimą galima atlikti tada, kai vaismedis nespėjo numesti lapų, nes lapai jau atliko savo funkcijas, todėl ši procedūra nepadarys didelės žalos.

Vario preparatų purškimo metu išdeginami ne tik nespėję nukristi lapai, bet ir patogeninė mikroflora bei vabzdžiai-kenkėjai, gyvenantys medyje. Visi kenkėjai ir mikroorganizmai tuomet žus medyje, nespėję persikraustyti žiemoti į dirvą po medžiais.

Kiti sodininkai linkę manyti, kad, apdorojant purškiamais vario chemikalais vaismedį, kurio vegetacijos sezonas dar nesibaigė, rizikuojama netyčia sudeginti dar neužsiskleidžiusius pumpurus.

Ar verta jaudintis dėl pumpurų – visada galima patikrinti pačius pumpurus ir apžiūrėti, ar jiems prasidėjo ramybės stadija. Miegantiems pumpurams rudeninis purškimas variu nebėra pavojingas.

Lapus deginančiam purškimui svarbu pasirinkti tinkamus orus. Patariama vengti lietingų dienų, nes vanduo gali nuplauti visus preparatus nuo lapų paviršiaus.

Kai kuriems preparatams nerekomenduojama atvira saulė, netgi rudeninė.

Vėjuotas oras irgi sukels dalies purškalų praradimą.

Pernelyg žema oro temperatūra gali smarkiai sumažinti preparatų poveikį (jie veikia tik pliusinėje temperatūroje).

Geriausia purkšti bevėję sausą dieną, nuo ryto, kad variu apdoroti lapai spėtų išdžiūti iki vakaro šalnų.

Norint išdeginti nenumestus lapus dažniausia naudojamas vario sulfatas. Jis plačiai žinomas kaip kontaktinio veikimo  fungicidas ir antiseptikas, ribojantis grybelinių ligų vystymąsi ir plitimą.

Rudeniniam sodo purškimui naudojamas 3-5 % preparato tirpalas, kuris kovoja su rauplėmis, kokomikoze ir miltlige.

Kitas vario grupės preparatas – Bordo skystis. Tai koncentratas, kurio sudėtyje yra aukščiau minėto vario sulfato ir gesintų kalkių. Rudeniniam sodo purškimui naudojamas 3%-inis tirpalas. Universalumo dėka jis gali vienu metu kovoti su keliomis ligomis.