Kopūstai nėra labai lengvai auginama daržovė. Problemų su jais būna daug: tai supūva šaknys, tai puola vikšrai ir šliužai arba pagelsta lapai. Tačiau ir visiškai sveiki kopūstų daigai kartais gali sukelti nerimą augintojui. Pavyzdžiui – kai nėra kopūstų gūžių užuomazgų.

Išprovokuoti užuomazgų nebuvimą gali daugelis priežasčių. Vienais atvejais kalti orai, kitais – auginimo sąlygos arba pačių augintojų klaidos. Norėdami turėti sveikas kopūstų galvas, atkreipkite dėmesį į pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gūžių užsimezgimui.

Nekokybiškos kopūstų sėklos

Daržininkui tiesiog pasitaikė prastos kokybės sėklinė medžiaga. Pavyzdžiui, pardavėjo bazėje sėkloms palikti kopūstai netyčia apsidulkino su kitu kryžmažiedžių šeimos augalu, o toks gautas hibridas iš esmės negali suformuoti kopūstų gūžių. Daržininkas, to nežinodamas, įsigijo tokių sėklų, pasitikėdamas tuo, kas parašyta ant pakuotės.

Antra, sėklos gali būti labai geros ir kokybiškos, tačiau jos skirtos auginti kitoje klimato zonoje. Jūsų vietovės klimatinės sąlygos šiems kopūstams tiesiog netinka.

Per tamsi auginimo vieta

Kopūstai – šviesamėgis augalas. Kopūstų gūžėms užsimegzti reikia tokios vietos darže, kur visą dieną būtų saulėta. Visi aukšti augalai, metantys didelį šešėlį, turi būti sodinami toliau nuo kopūstų lysvės. Priešingu atveju kopūstas eikvos savo energiją augimui aukštyn, bet kopūstų galvos užsimegzti negalės.

Rūgšti dirva netinka kopūstams

Kopūstai mėgsta neutralaus rūgštingumo dirvas. Jei jūsų dirvožemio pH yra mažesnis nei 6,5, kopūstams jis greičiausia nepatiks. Norėdami padidinti pH lygį, atlikite dirvos kalkinimą, į dirvą įberkite dolomito miltų arba medžio pelenų.

Netinkami kopūstų priešsėliai

Jeigu iki kopūstų toje lysvėje augo jų giminaičiai - kryžmažiedžiai augalai (kopūstai, ridikėliai, ropės, rapsai, krienai, garstyčios), tada tikimybė išvysti kopūstų gūžes smarkiai sumažės. Kopūstams pagal sėjomainą netinka ir moliūgai. Užtat ankštiniai augalai, bulvinių šeimos augalai (pomidorai, bulvės, paprikos) ir svogūnai, būdami kopūstų priešsėliais, turi teigiamą poveikį kopūstų gūžių formavimuisi.

Grąžinti kopūstus į tą pačią lysvę galima ne anksčiau kaip po 3 metų.

Kopūstų sodinimo klaidos

Sodinant kopūstus svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

Sodinimo laikas. Ankstyvųjų veislių kopūstai sodinami atvirame lauke nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio, vidutinių veislių – nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios, vėlyvųjų veislių kopūstai – gegužės 10-30 d.

Sodinimo schema. Būtina laikytis teisingo atstumo tarp kopūstų daigų. Ankstyviesiems kopūstams atstumas tarp eilučių yra 50 cm, o vėlyviems ir vidutiniams kopūstams jau reikia ne mažiau negu 70 cm.

Temperatūra lauke augantiems kopūstams

Kopūstai nėra aukštos temperatūros mėgėjai. Patogiausiai jie jaučiasi 17-20° C temperatūroje. Karštu oru kopūstų gūžių užsimezgimas prisistabdo. Užuomazgų vystymasis taipogi nevyksta ir esant žemai temperatūrai.

Patarimas: tam, kad apsaugoti kopūstų gūžes nuo didelio karščio, suriškite lapus virš gūžės, tarsi paslėpdami ją į „žiedpumpurį“. Stenkitės nesulaužyti lapų.

Nepakankamas tręšimas

Kaip ir bet kuriam augalui, kopūstams reikia papildomos mitybos su mikroelementais. Kaip tręšti kopūstus, kad susidarytų gūžės? Birželio pabaigoje – liepos pradžioje kopūstų šaknis galima patręšti pilant 1 litrą azofoskos tirpalo (1 degtukų dėžutę atskiesti 10 litrų vandens) arba 1 litrą superfosfato tirpalo (20 g vienam kibirui vandens).

Kiti patarimai

Laistymas. Augalas tokiais dideliais lapais kasdien išgarina daug vandens. Todėl šis drėgmės praradimas turi būti nuolat papildytas. Tai ypač aktualu karštomis dienomis. Po kiekvienu krūmu reikia pilti tiek vandens, kad žemė sudrėktų apie 30–40 cm. Tai skatina kopūstų galvų užuomazgas.

Purenimas. Dėl dažno laistymo dirva aplink kopūstus sutankėja, joje atsiranda plutelė. Tai neleidžia dirvožemiui prisotinti oro, o kopūstai nustoja augti. Kad oras patektų į šaknis, žemė turi būti nuolat purenama.

Mulčiavimas. Karštu oru kopūstų lysvę būtina gerai mulčiuoti. Tai padės išvengti greito drėgmės išgaravimo ir per didelio dirvožemio perkaitimo.