Iš pirmo žvilgsnio lysvių įrengimas darže atrodo lengvas, tačiau praktikoje viskas yra sudėtingiau, nes reikia atsižvelgti į tai, kokius augalus anksčiau auginote toje vietoje, išanalizuoti dirvožemio derlingumą. Be to, būtina žinoti sodinamų augalų ypatumus. Šviesamėgiai augalai labai prastai auga pavėsyje, o drėgmę mėgstančius augalus reikia dažnai laistyti.

Planuodamas lysvių išdėstymą darže sodininkas turi išspręsti keletą užduočių:

• atsižvelgti į saulėtumą, šešėlingumą ir reljefą darže;

• daržovių, uogų, vaisių rūšys, kiekiai ir jų poreikiai;

• apskaičiuoti lysvių dydį ir skaičių;

• sudaryti daržo planą su visomis išdėliotomis lysvėmis.

Tai padės laikytis augalų kaimynystės suderinamumo ir sėjomainos taisyklių, kurios išlaikys dirvožemio ir augalų veislių derlingumą.

Lysvių išdėstymas pagal augalų poreikius

Norėdami suprasti, kaip tinkamai išdėstyti lysves sklype, turite atsižvelgti ir į kitus svarbius faktorius:

Dauguma daržovių mėgsta šviesą, todėl jas geriausia sodinti pietinėje daržo pusėje.

Daržovių suderinamumas. Bulvės gerai susigyvena su kopūstais, baklažanais, žirniais, krienais. Pomidorai gerai auga šalia baziliko, špinatų, krapų. Morkos puikiai dera su svogūnais, žirniais, pupelėmis. Kopūstai prastai augs šalia pomidorų, agurkai – su bulvėmis, žirniai ir pupelės – su svogūnais ir česnakais.

Svogūnams augti nereikia daug šviesos, todėl juos galima sodinti palei tvorą ar po medžiais.

Kiekvienas augalas turi savo individualių dirvožemio maistingumo poreikių. Patogumui daržą galima padalyti į 4 zonas. Pirmoje zonoje su labai maistinga dirva geriau sodinti bulves, kopūstus, moliūgus, agurkus. Antroje zonoje gerai augs svogūnai, morkos, burokėliai, ridikai, paprikos. Trečioje zonoje geriausia sodinti pupeles, žirnius, pupas. Ketvirtoje zonoje gerai jausis daugiamečiai augalai (uogos ir prieskoninės žolės).

Specifinis kai kurių augalų kvapas (pvz., svogūnų, šalavijų, čiobrelių, krapų, česnakų) gali apsaugoti šalia esančius augalus nuo kenkėjų ir ligų. Agurkus nuo ligų apsaugos krapai, o morkinę muselę atbaidys svogūnai. Šalavijas sugeba permušti kopūstų kvapą, ko dėka kenkėjai nepastebi kopūstų.

Toje pačioje lysvėje galima auginti tik tuos augalus, kurių šaknys yra skirtinguose lygiuose.

Negalite sodinti to paties augalo kiekvienais metais toje pačioje vietoje. Teisinga sėjomaina turėtų vykti taip: pirmais metais vienoje lysvėje galima sodinti vaisinius augalus, antroje – šakniavaisius, trečioje – ankštinius, ketvirtoje – lapines daržoves. Antrais metais vaisiai turėtų būti perkelti iš pirmos į ketvirtą lysvę, šakniavaisiai - į pirmą lysvę, ankštiniai - į antrą, lapinės daržovės - į trečią. Prie pradinio sodinimo varianto galima grįžti tik po 3–4 metų, nes šakniavaisiai labai išsekina dirvą, o jai atsigauti reikia laiko.

Lysvių vieta priklausomai nuo pasaulio pusių

Daugiausia saulės šviesos ir šilumos susitelkia pietinėje daržo pusėje. Būtent čia turėtų būti sodinami visi šilumamėgiai augalai.

Centrinė daržo dalis taip pat puikiai tinka daugeliui kultūrų auginti. Saulė judės dangumi, apšvies kiekvieną aikštelės kampelį ir visi augalai gaus reikiamą šviesos kiekį.

Mažiausiai šviesos ir šilumos atitenka šiaurinei daržo pusei. Čia geriausia įrengti ūkinius pastatus ir sodinti medžius, kad jų šešėliai netrukdytų kitiems augalams gauti pakankamai šviesos.

Lysves su žemaūgiais augalais geriausia įrenginėti kryptimi iš šiaurės į pietus. Ypač svarbu laikytis šios taisyklės, jei sklypas yra žemumoje.

Lysves, esančias saulėtoje ir aukštoje daržo pusėje, geriausia išdėlioti kryptimi iš rytų į vakarus. Augalai tuomet mes šešėlius ant takelių ir tarpueilių, todėl dirva išsaugos daugiau drėgmės.

Norint nustatyti teisingą lysvių išdėliojimą, būtina atsižvelgti į vietovės ypatumus. Lietingų ir vėsių vietovių gyventojams patariama lysves orientuoti iš šiaurės į pietus, kad augalai netemdytų vieni kitų. Pietinių ir šiltesnių regionų soduose, kur daugiau karščio ir šilumos, lysves rekomenduojama dėstyti iš vakarų į rytus - augalų viršūnės temdys tarpueilių žemę, padedant išlaikyti drėgmę.

Teisingas lysvių išdėstymas darže atneša daug naudos:

• sumažėja sergančių ir neišsivysčiusių augalų kiekis;

• visi augalai gauna pakankamai šviesos ir šilumos;

• daržovės, augančios protingai išdėstytose lysvėse, nereikalauja dažno laistymo;

• padidėja derlingumas;

• kai kurios daržovės noksta greičiau.

Lysvių formų svarba išdėstymui ir derliui

Prieš įrengiant lysvę reikės nuspręsti - kokios formos ji bus. Dauguma sodininkų renkasi stačiakampes pailgas lysves. Iš tikrųjų lysvės forma gali būti bet kokia - svarbiausia yra racionaliai paskirstyti jas sklypo plote, kad užaugintume daugiau daržovių, vaisių ir uogų.

Be tradicinių lysvių labai išpopuliarėjo ir pakeltos lysvės. Tokias suformuojame iš kelių sluoksnių ant žemės paviršiaus ir apkalame lentomis. Viršutinis sluoksnis būna iš komposto ir žemės. Tokio tipo lysvės daug geriau įšyla, bet greičiau išdžiūsta, todėl jas reikia dažniau laistyti, bet nereikia apkaupimo ir perkasimo, tik supurenti.

Vertikali lysvė. Plačiai naudojama mažo ploto darže. Vertikalioje lysvėje pasodinti augalai rečiau serga grybelinėmis ligomis, tačiau juos reikia dažniau tręšti, nes jų šaknų sistema išsidėsčiusi ribotame dirvožemio kiekyje. Tai daugiapakopės, piramidinės lysvės, lysvės statinėse. Jos ypač plačiai naudojamos braškių, žemuogių, agurkų, žolelių auginimui. Tokias konstrukcijas geriau padaryti kilnojamoms, kad augalus būtų galima paslėpti žiemai pastate.