Kaip atgaivinti sudžiūvusius sodinukus
Sudžiūvusios šakelės, išsausėję ūgliai ir kamienai, negyvos šaknys, susiraukšlėjusi žievė, dehidratacija, vandens praradimas ląstelėse – visa tai yra sudžiūvimo požymiai, kurie gali nutikti žiemą sodinukų laikymo metu arba ilgai transportuojant juos šaltyje.
Bet neretai sudžiūvusius sodinukus galima atgaivinti ir "reanimuoti" taip, kad patirtas stresas niekaip neatsilieps jų augimui, žydėjimui ar derėjimui ateityje. Norime įspėti, kad gaivinimo būdai, aprašomi straipsnyje, nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, kad sodinukas “prisikels". Tačiau pabandyti vis tiek verta. Viskas priklauso nuo to – kiek stipriai sudžiūvo sodinukai, ar laiku pradėjote juos gaivinti.
Pasiruošimas sodinukų atgaivinimui
Pradėti reikia nuo sodinuko apžiūros ir, priklausomai nuo jos rezultatų, paruošti augalą tolesnėms gaivinimo procedūroms. Svarbu nedelsiant pašalinti sudžiūvusias sodinuko dalis iki gyvo audinio, visiškai nupjauti išdžiūvusias šaknis ir ūglius, paliekant gyvybingesnius.
Nupjovimui naudojamos švarios genėjimo žirklės arba aštrus peiliukas.
Jeigu sodinukas su uždara šaknų sistema, nuo šaknų vertėtų atsargiai nuimti žemės grumstą, prieš tai jį sudrėkinus.
Jei gyvų audinių nebeliko, ūglių ir šaknų viduje viskas sudžiūvo ir patamsėjo, o žievė atsisluoksniavo - tokio sodinuko išgelbėti jau nepavyks. Kitais atvejais vilties dar yra. Tačiau svarbu nepersistengti apipjaustant reanimuojamų sodinukų šaknis.
Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šaknims, kad jos galėtų pradėti funkcionuoti ir gerti drėgmę. Kitaip augalų bus neįmanoma atgaivinti. Jeigu bent kelios šaknys dar turi gyvų audinių, sodinuko išgyvenimo tikimybė yra didesnė. Bet svarbu nepamiršti, kad normaliam vystymuisi sodinuko šaknų ilgis turi būti bent 15 cm.
Ar būtinas genėjimas ir šaknų apipjaustymas reanimuojamam sodinukui? Viskas priklauso nuo problemos masto. Jeigu sodinukas mažas, bet ilgą laiką išbuvo be vandens, (pavyzdžiui, buvo prastai supakuotas gabenimo metu), tuomet genėjimas reikalingas. O jeigu sodinukas yra didelis, bet tapo suglebęs ir silpnas, išbuvęs be drėgmės trumpą laiką - tokiam genėjimo poreikio nėra, reikia tik nedelsiant pradėti atgaivinančias vandens procedūras.
Vandens procedūros sodinukui atgaivinti
Sudžiūvusiems sodinukams reikia paprasto tekančio vandens, bet ne per šalto. Kartais to pakanka, kad augalas kuo greičiau grįžtų į gyvenimą, atkurtų vandens balansą. Kai kurie sodininkai mano, kad sodinukams atgaivinti geriau naudoti lietaus arba tirpsmo vandenį.
Atgaivinimo procedūrai į statinę arba į vonią pripilkite vandens ir panardinkite į jį visą sodinuką. Jei augalas tik nestipriai sudžiūvo arba yra labai didelis, galima mirkyti tik šaknis – tam pakaks tik kibiro vandens. Kitais atvejais geriau visą sodinuką įdėti į vandenį. Tai padidins sėkmingos reanimacijos tikimybę.
Sudžiūvęs sodinukas mirkomas vandenyje apie 1-3 dienas, atidžiai stebint jo būklę.
Tačiau vien vandens kartais neužtenka. Sunkiais atvejais geriau nedelsiant įmaišyti į jį tam tikrų preparatų, trąšų ir stimuliuojančių medžiagų, pagreitinančių atsigavimą. Veiksmingą poveikį turi:
• augimo stimuliatoriai ir reguliatoriai (pagal instrukciją, skirtą sodinukų ir auginių apdorojimui prieš sodinimą);
• karbamido ir superfosfato mišinys (1 valgomasis šaukštas vandens kibirui);
• gintaro rūgštis (5-10 g 1 litrui vandens).
Galima minėtas trąšas maišyti su augimo stimuliatoriais. Tokioje “gydomojoje vonioje“ sodinukas laikomas apie 1 parą.
Tačiau nereikia per daug prisotinti vandens minėtomis maistinėmis medžiagomis, nes tai gali suveikti priešingai - pakenkti šaknims ir jas sudeginti, o ne atgaivinti. Ypač atsargiai reikia naudoti karbamidą.
Šokinė terapija sudžiūvusiems sodinukams atgaivinti
Kai viskas jau išbandyta, o sodinukai vis dar neatgijo, leidžiama naudoti paskutinę “šokinę” priemonę – mirkymą karštame vandenyje. Tai turi būti atliekama tik po genėjimo ir išankstinio sodinuko mirkymo paprastame vandenyje su augimo stimuliatoriais. Reikiama vandens temperatūra – apie +40-50° C (vengti verdančio vandens).
Sodinuką su šaknimis kibire įdėkite į didelį indą - statinę ar vonią. Uždenkite augalą švariu plačiu skuduru, vieną kartą apipilkite 40-50° C temperatūros vandeniu ir suvyniokite į plastikinį maišą arba plėvelę. Procedūra kartojama dar keletą kartų, po kiekvieno atvėsimo. Po visko belieka stebėti, ar galės vėl vegetuoti sodinukas po patirtų šokinių procedūrų. Šaknys visą tą laiką turi likti vandenyje. Už poros dienų dažniausiai matosi pokyčiai į gerąją ar blogesnę pusę.
Aprašytas būdas ypač efektyvus gaivinant rožių sodinukus.
Požymiai, kad sodinukas atgijo ir tinka sodinimui
“Prikeltas” sodinukas turi atrodyti bent kiek geriau nei iki atgaivinimo. Žinoma, augalas iš karto netaps stiprus, bet nustos mirti jo šaknys, ūgliai, pumpurai, atsiras stangrumas ir, galbūt, naujos šaknelės.
Belieka pasodinti sodinuką. Ir tada paaiškės, kiek augalas sugebėjo atsigauti po sudžiūvimo.
Reanimuotus sodinukus galima sodinti tik į lengvą ir derlingą dirvą, kur jiems bus lengviau užauginti šaknis ir gauti maistinių medžiagų.
Prieš sodinimą naudinga apdoroti šaknis augimo stimuliatoriumi.
Sodinimo vietoje neleiskite dirvai perdžiūti. Vėlesniais metais tokiems atgaivintiems augalams reikės šiek tiek daugiau dėmesio. Jeigu jie blogai auga ir dažnai serga - tuomet geriau užbaigti „eksperimentą“ ir pašalinti tokius sodinukus iš sodo ar gėlyno.
