Žieminių svogūnų auginimas turi daug privalumų. Pirma, tai leidžia nuimti laiškų derlių keliomis savaitėmis anksčiau pavasarį, o ropelių - jau vasarą. Antra, žieminių svogūnų pasėliams rečiau kenkia svogūninė muselė. Trečia, sodinant svogūnus šaltuoju metų laiku smulkiais sėjinukais (kurie rizikuoja sudžiūti, jei laikyti juos iki pavasario nepasodintus), išaugs visavertės svogūnų ropelės.

Kada sodinti žieminius svogūnus

Žieminius svogūnus reikėtų sodinti ne anksčiau spalio mėnesio. Vienų augintojų teigimu optimalus laikas – spalio pabaiga-lapkritis, likus porai savaičių iki žemės įšalimo. Kiti sėkmingai sodina ir gruodį, jeigu žemė neįšalo, nėra sniego sluoksnio ir stiprių šalčių. Tokiu atveju svogūnai iki stiprių šalčių nesupus, su sąlyga, jeigu juos sodinti kiek tankiau nei pavasarį ir būtinai sodinti sausus, apdžiovintus.

Kur geriau sodinti žieminius svogūnus

Geriausia rinktis lygią, gerai apšviestą ir neužmirkusią vietą. Svogūnus reikėtų sodinti tik į purią žemę – tanki ar molinga tam netinka. Svogūnai mėgsta apšviestas ir vėjui prieinamas vietas ir nekenčia užsistovėjusio vandens.

Tinka tos lysvės, kuriose prieš tai buvo auginami pomidorai, agurkai, aguročiai, žirniai, pupelės, pipirai, ankstyvi kopūstai, bet kokie grūdai, burokėliai, ridikėliai, garstyčios, rapsai, salotos. Svogūnų nerekomenduojama sodinti po bulvių, liucernos ar raudonųjų dobilų, nes tai gali pakenkti nematodams. Bet sodinti svogūnus po svogūnų galima tik vieną kartą, nes trečiais metais gero derliaus ten pat jau nebus.

Dirvos paruošimas žieminių svogūnų sodinimui

Dirvos perkasimo metu į kiekvieną 1 kv. m įterpkite 5-6 kg humuso, 10 g kalio sulfato ir 20 g superfosfato. Svogūninė muselė nemėgsta dėti kiaušinėlių perkastoje purioje dirvoje. Prieš sodindami, pabarstykite dirvą medžio pelenais (10 g/1 kv. m). Po šių procedūrų supurenkite lysvės žemę, išlyginkite ir sutankinkite jos paviršių.

Suformuokite žemėje sodinimo vageles 20-25 cm atstumu viena nuo kitos, maždaug 5-6 cm gyliu. Pabarstykite jas medžių pelenais arba pelenų ir tabako dulkių mišiniu, o tada sumaišykite trąšas su žeme. Tai padės apsaugoti svogūnus nuo dirvoje esančių kenkėjų. Vagelių laistyti nereikia – tokiu metu dirva pakankamai drėgna.

Jei bus sėjama į įšalusią žemę, patartina iš anksto paruošti sausą, lengvą žemių mišinį, kurio reikės užpilti sodinimo vageles. Tai gali būti paprasta derlinga sodo žemė, kompostas arba durpių, vermikomposto ir smėlio mišinys, paimtas lygiomis dalimis.

Žieminių svogūnų sėjinukų paruošimas

Pirmiausia pašalinkite visus ligotus, supuvusius, turinčius minkštą apačią (iš kurios turi augti šaknelės), sudžiūvusius ir mechaniškai pažeistus svogūnų sėjinukus. Atrinktus kokybiškus sėjinukus surūšiuokite pagal dydį:

• iki 1 cm skersmens - ropelėms auginti,

• 1-3 cm skersmens – ropelėms,

• didesni nei 3 cm skersmens – ankstyviems laiškams.

Jei nesate tikri dėl sėjinukų sveikatos, prieš sodinimą patartina juos dezinfekuoti. Tam svogūnų sėjinukai pusvalandžiui panardinami į vario sulfato tirpalą (30 g/1 kibirui vandens), o po to džiovinami šiltoje patalpoje 24 valandas. Arba pamerkite svogūnų sėjinukus 15-20 minučių į rausvą kalio permanganato tirpalą, gerai išdžiovinkite ir tik tada sodinkite.

Žieminių svogūnų sodinimas

Išdėliokite sausus svogūnų sėjinukus vagelėse vertikalia padėtimi, tarp jų palikdami 5-7 cm tarpus. Neįspaudinėkite sėjinukų į dirvą su visa jėga, kad nepažeisti jų apačios. Įsitikinkite, kad atstumas nuo sėjinuko viršūnės iki žemės paviršiaus būtų maždaug 3–4 cm. Smulkiausius sėjinukus galima sodinti tankiau, 3-5 cm žingsniu, nes dėl natūralios atrankos po žiemos sudygs tik patys gyvybingiausi iš jų.

Atsargiai užpilkite svogūnėlius derlinga žeme, bet nelaistykite – vėlyvą rudenį dirvoje pakanka drėgmės. Prasidėjus šalnoms sėjinukus apmulčiuokite sausais lapais, eglišakėmis, pušų spygliais, o mulčią uždenkite šakomis, kad vėjas nenuneštų. Jei jūsų vietovėje žiemos yra snieguotos, galite apsieiti be papildomų dangų iš agroplėvelių.

Taip pat svarbu žinoti, kokiame gylyje sodinti žieminius svogūnus šaltuoju metų laiku. Per giliai pasodinti sėjinukai pavasarį dygs ilgiau, kol sušils dirva. O pasodinti pernelyg arti žemės paviršiaus gali nušalti ar užmirkti. Todėl optimalus sėjinukų gylis sodinant yra 5 cm. Užtat laiškams skirtų ropinių svogūnų sėklas ir sėjinukus reikia sėti į 2–2,5 cm gylį, išlaikant 2–3 cm atstumą sodinimo eilėje.

Žieminių svogūnų priežiūra

Laistymas. Žieminius svogūnus reikia pradėti laistyti pavasarį, kai nutirpus sniegui ir iškritus lietui išdžiūsta žemė. Laistyti svogūnus teks reguliariai. Tačiau atminkite, kad drėgmės užsistovėjimas kenkia šių daržovių derliui. Pakaks vieno laistymo per savaitę: šiuo laikotarpiu dirvą reikia sudrėkinti tik 10-15 cm gyliu (pažiūrėkite į laiškų galiukus, ar jie nepradėjo gelsti).

Ropelių formavimosi laikotarpiu reikia pakankamai drėgmės – ne mažiau kaip 35 litrų/1 kv. m. Tačiau tuo pat metu svarbu neperdrėkinti dirvos – todėl laistykite pagal kritulių kiekį. Vėliau, ropelių brendimo metu iki derliaus nuėmimo reikėtų sustabdyti dirvos laistymą: tokiu atveju svogūnų ropelės geriau augs ir gerai laikysis žiemą rūsyje.

Tręšimas. Veiksmingiausia svogūnus tręšti, kai pavasarį pastebėtas pernelyg silpnas laiškų augimas. Tręšimui 1 dalis karvių mėšlo praskiedžiama 5 dalimis vandens. Prieš pat naudojimą 1 litras paruošto mėšlo tirpalo dar kartą praskiedžiamas 10 litrų vandens ir pilamas į lysves 2-3 l/1 kv. m.

Retinimas. Kai svogūnai šiek tiek paauga, galima pradėti retinti jų gretas. Tradiciškai ištraukiami patys silpniausi ir mažiausi egzemplioriai, kuriuos galima valgyti iškart. Likę svogūnėliai gauna galimybę pilnavertiškai augti toliau, turėdami daugiau laisvos vietos, šviesos, drėgmės ir maistinių medžiagų.

Ravėjimas. Svogūnus reikia pradėti ravėti vos pasirodžius pirmiems daigams. O kuo tankesnė dirva, tuo aktyviau reikia ravėti, tai ypač aktualu drėgnai dirvai, po laistymo ar kritulių.