Image Blog
Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Viceministras P. Astrauskas: augant vartotojų skaičiui, daugėja ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų (0)


Lietuva turi tikslą iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus. Kaip to siekiama, koks tolesnis Lietuvos ekologinių ūkių rėmimo scenarijus ir perspektyvos, Kaune vykstančioje tarptautinėje  konferencijoje „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, pristatė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

„Pagal ekologinius žemės plotus dabar esame šalia Europos Sąjungos vidurkio – ekologiškai ūkininkaujama 9 proc. žemės ūkio naudmenų. Tikslas – šį plotą padvigubinti, o tam pasiekti būtinas ir tinkamas finansavimas, ir ekologiškų produktų vartojimo augimas. Žemės ūkio ministerija turi aiškų matymą, kaip tai įgyvendinti, ir jis jau duoda rezultatus. 2021 m., po penkerių metų pertraukos, vėl augo ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius“, - teigia žemės ūkio viceministras P. Astrauskas.

2021 m. plotai Lietuvoje didėjo ir buvo pasiekta 9 proc. riba nuo visos dirbamos žemės. Pernai sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su prieš tai buvusiais metais: 2498 veiklos vykdytojai, užsiimantys ekologine augalininkyste ir augalininkyste / gyvulininkyste; 351 užsiimantis ekologinės gamybos produktų tvarkymo veikla; 30 – ekologine bitininkyste; 18 – laukinių augalų rinkimo veikla.

Tokio ekologiškai dirbamos žemės plotų ir veiklos vykdytojų skaičiaus augimo priežastis – vėl pradėtas skirti finansavimas naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą.

Pernai šiai priemonei buvo skirta 51,2 mln. eurų paramos, patvirtinus paraiškas ekologiniams ūkiams išmokėta 43,9 mln. eurų. Šiemet paramos suma padidinta iki 68,2 mln. eurų.

Pasak viceministro P. Astrausko, nors ekologinio ūkininkavimo plėtra tiesiogiai susijusi su finansine parama sektoriui, proveržiui šioje rinkoje reikalingas ir vartojimo augimas.

„Vartojimo augimas taip pat skatintų gamintojus rinktis ekologinį gamybos būdą. Taip būtų kuriamas harmoningas balansas rinkoje tarp paklausos ir pasiūlos“, - sako viceministras.  

Europoje ekologiškų produktų rinka sparčiai auga. 2020 m. ji padidėjo 15 proc. ir tai buvo didžiausias augimo tempas per pastarąjį dešimtmetį. Lietuva bendrame Baltijos šalių kontekste išsiskiria pagamintos ekologiškos produkcijos kiekiu, nors ekologiškai dirbamos žemės plotai mūsų šalyje yra mažesni (Lietuvoje – 9 proc., Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 20 proc.).

Didžiausią Lietuvoje ekologiškai gaminamos ir eksportuojamos produkcijos dalį sudaro varpinių javų produkcija, Latvija pirmauja pieno ir medaus gamyboje, o Estija – mėsos.

Koks finansavimas numatytas?

Žemės ūkio ministerija Lietuvos ekologinių ūkių rėmimo scenarijų 2023–2027 metams parengė atsižvelgdama į praėjusio finansinio laikotarpio ekologinių plotų kitimą ir nacionalinius įsipareigojimus.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ekologinis ūkininkavimas bus remiamas per kaimo plėtros priemones ir tiesiogines išmokas. Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo – iš tiesioginių išmokų voko (ekoschema), o ekologinis ūkininkavimas – iš tiesioginių išmokų (parama už vaisius, uogas, daržoves) ir iš kaimo plėtros voko (parama už javus ir daugiametes žoles).

Finansinis 2023–2027 metų vokas sudaro 403 mln. Eur, iš jų 325 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą.

Iniciatyvos

Viceministras P. Astrauskas pabrėžė, kad iniciatyvos, skatinančios ekologiškų produktų vartojimo ir paklausos augimą, apima platų veiklos spektrą: žaliuosius pirkimus, perdirbimo veiklų ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą, sertifikuotą ekologišką viešąjį maitinimą, vaikų maitinimą ekologišku maistu ugdymo įstaigose, visuomenės švietimą ir kt.

Žemės ūkio ministerija teikia paramą, kad vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų maitinami pagal kokybės sistemas pagamintu maistu, taip pat vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų populiarinimo vaikų ugdymo įstaigose programa, pagal kurią gamintojai turi galimybę tiesiogiai tiekti vaikų ugdymo įstaigoms ekologiškus produktus.

Dar viena naujovė – moderni ir nesudėtingai įgyvendinama sertifikavimo tvarka. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigos, gaminančios maistą iš ekologiškų žaliavų, gali sertifikuotis ir gauti auksinį, sidabrinį ar bronzinį tai patvirtinantį ženklą, kartu įgyti išskirtinumą bei konkurencinį pranašumą rinkoje.

Konferencija, skirta ekologiškos produkcijos augintojams, perdirbėjams ir vartotojams, Lietuvoje organizuojama pirmąsyk. Ji truks dvi dienas, čia savo žiniomis bei gerąja praktika dalysis Lietuvos ir užsienio ekspertai.

2022 09 20 15 16 28
Žaliasis kursas – iššūkiai ir galimybės. Interviu su žemės ūkio viceministru Egidijumi Giedraičiu
Žieminių sėja, elektros kainos ir kas ūkiams trukdo įdarbinti saulę. Aktualijos su Aušriu Macijausku
Elektros ir dujų kainų šokas žemės ūkiui. Aktualijos su Ignu Jankausku, 2022-09-16
2022 09 20 15 16 28
Žaliasis kursas – iššūkiai ir galimybės. Interviu su žemės ūkio viceministru Egidijumi Giedraičiu
Žieminių sėja, elektros kainos ir kas ūkiams trukdo įdarbinti saulę. Aktualijos su Aušriu Macijausku
Elektros ir dujų kainų šokas žemės ūkiui. Aktualijos su Ignu Jankausku, 2022-09-16