Ūkininkai: neblogai peržiemojusiems pasėliams reikia lietaus, ankstyvajai sėjai – šilumos

Šalies ūkininkai sako, kad pasėlių laukai po sniegingos ir šaltos žiemos atrodo gražiai, tačiau vieni pabrėžia vandens trūkumą, kiti sako, kad traktoriams įvažiuoti į laukus dar pavojinga – jie gali įklimpti.

Grūdininkų ir uogų augintojų teigimu, riziką kelia pernelyg šilti orai – jie skatina vegetaciją, o užėjus pavasarinėms šalnoms pasėliai iššaltų. Tačiau šiluma reikalinga pradėti ankstyvųjų daržovių sėją.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago, rudenį kai kur sėja buvo vėlyva bei sėta į išmirkusią žemę, tad dabar kai kurie pasėliai silpnoki. Tačiau, anot jo, anksčiau pasėti tiek rapsai, tiek žieminiai pasėliai, pavyzdžiui, kviečiai, kai kuriuose laukuose yra visiškai išsivystę.

„Buvusi žiema kaip ir gąsdino dėl didelių šalčių, bet turėjom pakankamai didelę sniego dangą, kuri gelbėjo“, – sakė A. Vanagas.

„Norėčiau geresnio pasėlio, bet tenkins toks, koks yra. Svarbu, kad išgyveno tą tokią neeilinę žiemą. Svarbiausia, kad nereikia atsėti laukų su žieminiais pasėliais“, – tvirtino.

Žiema pasėliams žalos pridarė nedaug

Pasak A. Vanago, tik pietinėje Lietuvos dalyje, kur sniego danga buvo mažesnė, ūkininkai pastebi didesnių pasėlių pažeidimų – iššutusių ar iššalusių plotų.

„Yra pavienių laukų, kur buvo drėgnesnė dirva ir nespėjo nusidrenuoti vanduo – ten nemažai pamerkimų tuose pasėliuose ir visoje Lietuvoje. Bet situacija kol kas nėra dramatiška“, – sakė jis.

Bendrovės „Linas Agro“ agronomų teigimu, aplink Pasvalį, Pakruojį ir kitus šiaurės Lietuvos miestus, kur sniegas laikėsi bene ilgiausiai, pasėliai pernelyg nenukentėjo.

Jie sako, kad rapsai, kviečiai, kaip ir žieminiai miežiai bei kvietrugiai atrodo gražiai – ypač tie, kurie pernai rudenį buvo pasėti laiku ir sėkmingai peržiemojo, tuo metu pasėliai iššuto tik pavieniuose ūkiuose.

„Linas Agro“ agronomas Remigijus Laucius tikina, kad žiema pasėliams daugiau žalos pridarė Žemaitijoje. Pasak jo, čia šalčiai atėjo tik pasnigus, todėl šlapias, sunkus sniegas labiau pakenkė žiemojusiems pasėliams: dalis jų iššuto, supuvo, kitus apniko grybelinės ligos. Kita vertus, yra laukų, kur žiemkenčiai pakankamai sėkmingai peržiemojo, pabrėžė R. Laucius.

Tuo metu Suvalkijoje, „Linas Agro“ teigimu, kai kuriems ūkiams gali tekti atsėti pasėlius.

„Kai kuriuos žieminių rapsų plotus teks atsėti – praktiškai kaip ir kasmet, nes dalis jų ar nesudygsta, ar nuvysta. Tuo metu žieminių kviečių atsėti gal ir neprireiks, bet ne visi yra pakankamai išsivystę. Pernai anksčiau pasėti spėjo sustiprėti iki žiemos, o dabar jie – gerai sukrūmiję. Tačiau pasėti vėliau yra retesni – teturi tik po du–tris lapelius“, – teigiama „Linas Agro“ pranešime.

Baiminamasi pavasarinių šalnų

A. Vanago teigimu, tolesnę pasėlių būklę lems tai, koks bus pavasaris – reikia lietaus, o ne šalnų.

„Atrodo, kad žiemą buvo daug sniego, daug kritulių ir turėtų tą dirvožemį prilaistyti, bet kovas yra sausesnis ir vanduo greitai nuseko į upes. Tikimės, kad greitai ateitų papildomos drėgmės – šilto pavasariško lietaus, kuris pasotintų pasėlių laukus“, – BNS sakė A. Vanagas.

Jo teigimu, dabar baiminamasi šalnų, nes praėję metai parodė, kad vėlyvos šalnos gali pridaryti labai daug žalos.

„Augalų augimas dar nėra spartus, šalnos nėra tokios labai pavojingos, kol kas. Jos bus pavojingesnės, kai visiškai atsinaujins vegetacija – matysime ir medžius žalesnius, ir žolę, kai pasėliai bus žalesni, kai eis viskas link žydėjimo“, – kalbėjo A. Vanagas.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad, skirtingai negu grūdininkai, sodininkai mato rizikų.

„Grūdininkystėje atrodo, kad viskas yra neblogai, pašalimai minimalūs. Bet sodininkai mato rizikų – yra didelis karštis, saulutė šviečia. Tas karštis pavojingas augalams, kurie gali pradėti skleistis. Pumpurai jau eina, gyvybė atsiranda. Jeigu augalai sužys ir bus neigiama temperatūra, tai pakenks derliui“, – BNS teigė V. Buivydas.

Braškėms nepakenkta, vasarinės avietės nukentėjo

Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad pavasarinės šalnos baugina: jiems svarbiausia, jog temperatūra žemiau nulio nenukristų gegužę.

„Žiema ne taip mums baisu, kaip gegužės mėnesio šalnos“, – sakė T. Gurskas.

Anot jo, sniego patalai išgelbėjo serbentus, braškes: „Joms viskas gerai. Braškės geriau peržiemojo po sniegu, nei šiltnamiuose arba tuneliuose.“

Vis dėlto šiek tiek nušalo šilauogės, avietės: „Brazdas (sultinga plėvelė, skirianti medieną nuo žievės – BNS) lengvai parudęs, bet tikimės, kad atsigaus, nes brazdas greitai keičiasi.“

„Vasarinės avietės pašalo – jos nenukerpamos. Kas virš sniego, tas nušalo. Remontantinėms avietėms šaltis nesvarbu, jos nukerpamos. Po sniegu peržiemojo labai gerai“, – pridūrė jis.

Sodinti daržoves dar anksti

V. Buivydas pabrėžia, kad ankstyvųjų daržovių į laukus sodinti dar negalima, laukuose dar per daug drėgmės: „Reikia palaukti, kol drėgnumas nueis, nes laukai dar yra iš po žiemos. Kur sniegas nutirpo dar šlapesnės vietos, dar kai kur ir vanduo teliūškuoja.“

Tačiau jis tikisi, kad ūkininkai netrukus traktorius pradės varyti į laukus – bus pirmieji pavasariniai tręšimai. Pasak ūkininko, ankstyvųjų daržovių sėjos darbai dar nevėluoja.

„Žemė turi įšilti, į šaltą žemę sėklą pasodinta nieko ji neduoda“, – kalbėjo V. Buivydas.