ES žemės ūkio vizija susidūrė su realybe: Briuselyje išsakyta griežta kritika

Briuselyje įvykusioje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje aptarta žemės ūkio bei maisto sektoriaus vizija, taip pat aktualūs prekybos, žuvininkystės klausimai. Ši diskusija vyksta itin sudėtingu laikotarpiu, kai geopolitinė situacija išryškina sektoriaus pažeidžiamumą dėl energijos kainų svyravimų ir priklausomybės nuo iškastinio kuro.

Europos Komisijai pristačius, kaip sekėsi per vienerių metų laikotarpį įgyvendinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, ministrai išsakė daug pastabų. Jie pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms – bendroji žemės ūkio politika turi išlikti atskira, tinkamai finansuojama ir lanksti.

Ryškų atotrūkį tarp vizijos ir realybės mato ir Lietuva. Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, svarbu, kad visi deklaruojami ambicingi tikslai virstų į konkrečius teisėkūros pasiūlymus ir praktikoje veikiančius sprendimus. Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 m. „Negalime kalbėti apie bendrą rinką ir vienodas sąlygas, kol paramos lygis ūkininkams išlieka nevienodas“, – savo pasisakymo metu akcentavo A. Palionis.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į apsunkintą dėl sudėtingos geopolitinės padėties trąšų prieinamumą ūkininkams. Šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM) kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir ES apsirūpinimo maistu saugumui. „Sprendimų reikia čia ir dabar. Prisijungiame prie Prancūzijos raginimų, kad EK skubiai pateiktų konkrečius sprendimus dėl laikino CBAM taikymo suspendavimo arba pasiūlytų kompensacinį mechanizmą dėl ūkininkams padidėjusių išlaidų kompensavimo“, – sakė A. Palionis.

Aptariant ES žemės ūkio produktų prekybos su trečiosiomis šalimis klausimą, ministras A. Palionis ne tik dar kartą akcentavo CBAM temą, bet ir atkreipė dėmesį į derybas su Jungtine Karalyste, kuri Lietuvos gamintojams yra viena pagrindinių eksporto rinkų. „Nauji sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai ar papildomi sertifikatai reiškia papildomus kaštus. Biurokratija neturi branginti mūsų produktų“, – situaciją kritiškai vertino ministras.

Tarybos posėdyje daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, sutarė, kad Europos pieno rinkai patiriant spaudimą, reikia koordinuoto atsako Europos mastu stabilizuojant rinką. Pasak A. Palionio, kainų mažėjimas – tai ne trumpalaikis svyravimas, bet ryškėjanti neigiama tendencija, kuri gali dar pablogėti dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasekmių. Visa tai kelia didelę grėsmę pieno ūkių gyvybingumui ir išlikimui.

Aptariant energetinės pertvarkos iniciatyvą ES žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, ministras A. Palionis akcentavo, kad tai ekonominio atsparumo klausimas, ypač augant energijos kainoms ir geopolitiniam neapibrėžtumui. ES žuvininkystės sektoriaus reglamentavimas ir drastiškai mažėjantis finansavimas, ypač naujoje daugiametėje perspektyvoje 2028-2034 m., riboja galimybes įgyvendinti realius pokyčius.  Siekiant apčiuopiamų rezultatų, būtina nedelsiant supaprastinti taisykles, užtikrinti adekvatų finansavimą ir skatinti investicijas į laivyno modernizavimą bei sektoriaus energijos efektyvumą.