Atvėsus orams patariama, kaip elgtis ūkininkams

Jei vakarinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvoje esančiuose ūkiuose jau verda veiksmas – bunda žieminiai pasėliai, vyksta tręšimai, rytinėje šalies pusėje dar laukiama labiau sušylant žemės, pastebi žemės ūkio ekspertai. Pasak jų, situacija šalies laukuose pasibaigus žiemai – nuteikianti maloniai. Tačiau būsimoms orų permainoms ir artėjantiems šalčiams ruoštis – jau verta.

Pasibaigus pirmajam kalendorinio pavasario mėnesiui pamatėme, kad žieminiai rapsai peržiemojo sėkmingai. Žinoma, kad dėl šaknies gumbo ar išmirkimų kai kur pasitaikė pasėlių išretėjimų, pažeidimų, bet tik nedideliuose ploteliuose. Vertinant bendrai, situacija šalies laukuose nuteikia maloniai.

Įprastai, Švenčionių rajone, aplink Uteną, Ignaliną žiema pasitraukia lėčiau, tad ir tų vietų ūkininkai pirmųjų pavasario darbų imasi vėliau. Tuo metu Žemaitijoje, centrinėje Lietuvoje, Suvalkijoje dalis ūkių spėjo pirmą kartą patręšti laukus.

Viena esminių gero dirvožemio savybių – drėgmės būklė. Duomenys rodo, jog dabartinė dirvožemio būklė nėra pati geriausia, ypač – drėgmės atžvilgiu. Bene pagrindinė to priežastis – sniego ar lietaus trūkumas praėjusią žiemą.

Žiema buvo labai neįprasta: trūko sniego, o sausį atėjo ankstyvas pavasaris. Be to, dalis Vakarų Lietuvos susidūrė su itin gausiu lietumi ir jo sukeltais potvyniais. Tačiau vertinant bendrai, dirvožemio drėgnumas skiriasi priklausomai nuo rajono: vienoje dalyje drėgmės gali būti daugiau, kitoje – mažiau. Be to, daug kas priklauso ir nuo žemės rišlumo, tankumo: kuo dirva – tankesnė, tuo drėgmė išsilaiko ilgiau.

Didesnį drėgnumą gali palaikyti ir aukštesni gruntiniai vandenys. Tačiau ten, kur dirvožemis –lengvesnis, drėgmė neužsilaiko, išplaudama ir ten jau esančias trąšas bei kitas medžiagas.

Pastebimai šilti kovo mėnesio orai paskatino dalį ūkininkų pradėti tręšti laukus. Vis dėlto, vėsesni orai gali kelti nerimo, kaip į tokias permainas sureaguos žiemkenčiai ir žieminiai rapsai, kai agrotechnologiniai darbai jau iš dalies atlikti.

Tikėtina, kad dauguma ūkininkų praėjusi savaitę jau tręšė ir purškė laukus, o kitiems teks palaukti šiltesnių dienų. Viskas priklausys nuo klimato sąlygų, nes, pavyzdžiui, Žemaitijoje dar savaitės pradžioje iškrito nemažai kritulių, o centrinėje Lietuvoje jau pasėtos avižos, pupos, žolynai. Taigi, skirtingose Lietuvos vietose – skirtinga situacija, tad ir pirmųjų darbų tenka imtis skirtingu laiku.

Šiuo metu ūkininkai pasėliams naudoja azoto ir sieros trąšas. Šių trąšų panaudojimo laikas turi esminį poveikį derliui. Silpnus ar aktyviai vegetuojančius augalus rekomenduojama patręšti nitratinio azoto trąšomis, vėliau papildyti šį tręšimą amonio sulfato trąšomis.

Gerai išsikrūmijusius, vešlius žieminių kviečių pasėlius tręšti rekomenduojama pirmuoju tręšimu išberiant 100 veiklios medžiagos azoto su siera. Tikėtina, kad pasibaigus šaltajam laikotarpiui, augalai prastai įsisavins fosforą. Šaltoms naktims pasitraukus, pirmąją pagalbą augalams patartina suteikti purškiant jų lapus šiuo elementu.

Pasirūpinus tręšimu, eilėje – pasėlių apsauga nuo kenkėjų. Ekspertų teigimu, sušilus orams prabunda ir žemė, ir joje tūnantys kenkėjai. Tačiau imtis augalų apsaugos reikėtų tik įvertinus, ar jau pasiektas žalingumo slenkstis – kenkėjų, kenksmingų organizmų išplitimo lygis tam tikromis aplinkos sąlygomis, kai derliaus nuostolis viršija išlaidas apsaugai.

Jei penkiuose žieminių rapsų augaluose aptinkamas bent vienas stiebinis paslėptastraublis, žalingumo slenkstis – pasiektas, tad būtina imtis augalų apsaugos. Teigiama, kad šiuo metu jau yra pasiekta tokia padėtis, todėl tręšimus papildė ir purškimai.

Kontaktinius insekticidus geriausia pradėti naudoti, kai dienos temperatūra nusistovi aukščiau 10–12 laipsnių šilumos. Tačiau vien šios priemonės naudoti neapsimoka: vienu išvažiavimu galima išpurkšti insekticidus ir herbicidus, mikro ir makro elementus, aminorūgštis, kurios paspartins augalų prabudimą. Verta panaudoti ir įvairius biostimuliatorius, kurie sumažins augalams tenkantį stresą, sukeliamą ir herbicidų ar kitų apsauginių priemonių, ir klimatinių sąlygų ar apsauginių priemonių.

Net ir turint plačią žemės ūkio priemonių paletę galutinius rezultatus nulems gamtinės sąlygos. Galima pasvajoti apie tokį produktą, kurio vieno purškimo užtektų visiems pasėliams visą vegetacijos periodą, ir nieko daugiau nebereikėtų. Tačiau ūkio ritmą diktuoja gamtinės sąlygos, ir į tai būtina atsižvelgti.