Atėjus pavasariui bei šiltiems orams pradeda busti ir žaliuoti gamta. Natūralu, jog prasideda ir ūkio darbai, tiek namuose, tiek versluose. Tad pokalbiui apie save bei aviečių ūkį kalbiname kaišiadorietę ūkininkę Klaudiją Grigaliūnaitę. Pašnekovę kalbino Ugnė Petrauskaitė.

-Trumpai papasakokite apie save, prisistatykite.

Aš esu Klaudija. Sudėtinga save pristatyti, nes šiuo metu esu ir ūkininkė, ir projektų administratorė, ir pardavimų analitikė ir jei būna laisvesnių dienų – žaidimų kambario vadovė. O šiaip – esu veikli ir bandyti suderinti nesuderinamas veiklas – mano variklis.

-Kaip kilo ūkio idėja, kur jis yra?

Ūkio idėja kilo gana organiškai. Kiek atsimenu save – avietės visuomet buvo mano mėgstamiausios uogos, o valgyti jas neribotai – vaikystės siekiamybė. Tai gana organiškai, besidomint Europos Sąjungos paramos galimybėmis,ir kilo idėja įkurti ūkį, kuris yra Kaišiadoryse – tarp Kaišiadorių ir Kiemelių, kairėje.

-Ką auginate savo ūkyje?

Mūsų ūkyje auga avietės, truputis šilauogių ir gervuogių. Didžiausia dalis aviečių. Sodinome 19200 daigų.

-Ar dirbate viena? O gal turite pagalbos?

Kadangi tai šeimos ūkis – dirbame visi. Kadangi jau pavasarį prasideda pasiruošimo darbai, ravėti renkasi visa šeima ir artimieji. Uogų skynimas taip pat yra visų atsakomybė. Todėl ūkis tampa ir kartu su šeima laiko praleidimo būdas.

-Ar tai Jūsų pagrindinė veikla – ūkininkavimas?

Ne, tikrai ne pagrindinė ir ne vienintelė. Greta to dirbu mokykloje projektų administratore, mėsos perdirbimo įmonėje – pardavimų analitike, rūpinuosi žaidimų kambario veikla.

-Kaip manote, ar ūkininkavimu turėtų užsiimti ir daugiau jaunų žmonių?

Manau, kad tikrai taip. Jauni žmonės gali įnešti į žemės ūkį naujų idėjų ir technologijų padidinant tvarumą ir produktyvumą. Jauni žmonės dažnai yra labiau atviri naujovėms ir technologijoms, o tai gali padėti modernizuoti žemės ūkį ir padidinti jo efektyvumą. Taip pat, jauni ūkininkai dažnai yra labiau suinteresuoti aplinkosauga ir gali taikyti tvarius ūkininkavimo metodus, o tai prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo ateities kartoms.

-Su kokiais iššūkiais bei sunkumais susiduriate šiame darbe/versle?

Pagrindinis iššūkis – kaip viską suderinti ir suspėti 24 valandose paroje. Taip pat kartais susiduriame su žinių stygiumi. Kadangi esame ūkininkais pirmą kartą, o aplinkoje žemės ūkiu besiverčiančių pavydžių neturėjome, dar daug ko nežinome, todėl nuolat mokomės. Kitas iššūkis – fizinis pasirengimas. Dirbant ūkyje neretai tenka išbandyti fizines jėgas ruošiantis sezonui ar renkant derlių, tad ūkininkavimas reikalauja ir tinkamo fizinio pasirengimo norint po darbo dienos išvengti keleto dienų raumenų skausmo. Taip pat, finansiniai sunkumai. Ūkininkavimas – rizikingas verslas, nes neretai gali atsirasti papildomų išlaidų dėl prasto oro, ligų, todėl reikia numatyti ir tai.

-Ką pasakytumėte sau prieš 5 metus?

Sau pasakyčiau: nebijok rizikuoti ir bandyti naujus dalykus. Kiekviena rizika ir bandymas atneša kažką naujo.Džiugu mūsų krašte turėti tokių veiklių jaunų žmonių, kurie su tokia didele aistra daro tai, kas jiems patinka. Taip pat, jog puoselėja ūkininkavimą, nebijo susitepti rankų ir savo darbo rezultatais, dalijasi su kitais.