Sodininkė iš Miežiškių: „Našlaitės – ne tik kapų gėlės“
Nors daugeliui įprasta, kad našlaitės – kapinių gėlės, vis dėlto sodininkė iš Miežiškių Anastasija Rūta Abukauskaitė linkusi prieštarauti. Pasak jos, nors šios gėlės atrodo gana paprastos, bet iš tiesų jos – labai charizmatiškos ir tinkančios ne tik kapavietei papuošti.
Ir kapui, ir balkonui
„Daugelyje pasaulio regionų našlaitės yra taikos, vilties, ištikimybės simbolis. Jau viduramžiais našlaičių žiedai buvo naudojami medicinoje. O aš pati nuo mažens buvau apsupta gėlių ir vienos iš jų – našlaitės. Nuo pirmųjų prisiminimų apie jas iki dabar praėjo du dešimtmečiai, todėl tikrai nedrįsčiau teigti, kad tai gėlės, skirtos tik kapams“, – pabrėžė mergina.
Našlaitės yra išplitusios beveik visame pasaulyje. Vienos našlaitės pribloškia savo spalvų žavesiu, kitos – kvapais.
„Dėl globalizacijos nuo XIX a. pabaigos našlaitės labai pasikeitė. Pradėta jas hibridinti. Nereikia bijoti hibridinių našlaičių veislių – vis vien jų DNR lieka toks pat, todėl nebijo šalčio. Hibridinis veisimas mūsų krašte leido sukurti kompaktiškų krūmelių, labai įvairių žiedų spalvų ir dydžių. Dabar našlaitės pavasariais užkariauja gėlynus, terasas ir net balkonus. Kai buvau vaikas, prisimenu, jog kapinėms beveik visi rinkdavosi našlaites baltais ir melsvais žiedais. Vėliau į kapinių puošybą įsiliejo geltonos, oranžinės, raudonos spalvos našlaitės“, – sakė ji.
Tvarkinga vieta
Anastasija Rūta atviravo pastebinti, jog ypač paskutiniaisiais metais kapavietės tampa tarsi namų darželiais.
„Jose vyrauja daug spalvų. O dar daugiau prisodinta našlaičių kiekių. Kapinėms – to nereikia. Dažnai žmonėms sakau, kad nedarykite močiutės darželio iš artimųjų amžinojo poilsio vietos. Svarbiausia, kad būtų tvarkinga vieta. Kapinėse svarbiausia pasirinkite vienos arba dviejų žiedų spalvas. Jose elegantiškai atrodo dvispalvės našlaitės, tuomet nebereikia papildomų augalų“, – dėstė sodininkė.
Ilgesio simbolis
Mergina paaiškino, kad dar iki Antrojo pasaulinio karo dabartinės Lietuvos teritorijoje namų darželiuose drąsiai augdavo našlaitės. Tik po XX a. karų jos tapo kapinių gėlėmis.
„Tai įvyko todėl, kad po karo liko labai daug našlaičių vaikų, ir vaikai dažniausiai sodindavę į kapines našlaites, kaip ilgesio simbolį. Namų aplinkoje arba viešosiose erdvėse ypatingų taisyklių ar rekomendacijų nėra. Svarbiausia, kad sielą ir akis džiugintų bei patiems patiktų – ne kaimynui, ne draugui ar mamai. Būtų tik lengvas patarimas – į vazonus ar aukštesnes vietas sodinkite tamsesnius atspalvius, o grunte – šviesesnius“, – patarė ji.
Svyrančios našlaitės
Didesniuose plotuose, pavyzdžiui, dideliuose kiemuose, yra du variantai: jei norite sukurti natūralios gamtos įvaizdį, rinkitės smulkiažiedes ramesnių atspalvių našlaites. Na, o jei yra noras sukurti prabangą, rinkitės stambiažiedes vienspalvių ryškių atspalvių našlaites.
„Sodindami našlaites ne kapinėse, turėtume išlaisvinti savo kūrybą. Beje, Lietuvoje jau apie dešimtmetį yra auginamos ir gana populiarios svyrančios našlaitės. Jas geriausia sodinti į vazonus ar pakopas. Puikiai galima maišyti su kitų struktūrų našlaitėmis. Ir dar, nepamirškite, kad našlaičių žiedai yra valgomi. Todėl jau nuo seno našlaitės buvo auginamos dvaruose, vienuolynuose, o žiedais gardinami patiekalai“, – sakė mergina.
Nepertręšti
„Našlaitės pavasariais vis dar labai mėgstamos kapinėse. Svarbiausia, kad augalas iki sodinimo į kapines nebūtų pertręštas. Iš tiesų, našlaitės, nors ir sukultūrintos, vis vien yra pakankamai laukinės, todėl jas sodinti galima nuo balandžio pradžios, nesvarbu kokia našlaitės rūšis. Yra mitas, kad stambiažiedės/hibridinės našlaitės nušąla. Sunyksta ir „nušąla“ dažniausiai tos, kurios yra per daug tręšiamos. Taip, trąšų joms reikia, tačiau labai saikingai“, – kalbėjo miežiškietė.
Anastasijos Rūtos teigimu, yra atvejų, kai balandžio-gegužės mėnesiais kapinių apsodinimui jau ieško sundavilių, vienmečių gvazdikėlių, ledinukų ar begonijų.
„Tačiau šie augalai pasodinti anksti į atvirą gruntą ne visada būna gražūs ir laimingi, nes po žiemos mūsų regione dar nėra šimtu procentų įšilusi žemė. Todėl per anksti pasodinti vasarinių gėlių kapinėse – neverta“, – patarė ji.
„Dažniausia priežastis, kodėl žmonės nori sodinti kuo mažiau gėlių – labai liūdna… Nebėra noro ar laiko lankyti savo mirusių artimųjų“, – teigė mergina.
Keli patarimai
Dėl spalvų derinimo: jei renkatės margažiedes našlaites, tai vienoje klomboje ir sodinkite tik jas. Na, o jei renkatės vienspalves, tai ir maišykite jas tik su vienspalvėmis.
Dėl priežiūros: pasodinus našlaitę, svarbu gerai ją palaistyti, o vėliau jau nebereikia to daryti kasdien. Užtenka nepagailėti vandens sodinant. Nužydėjusius našlaičių žiedus nuskinkite. Nepalikite brandinti sėklų.
Dėl tręšimo: tai darykite labai saikingai. Pasodinus augalą į naują vietą, tręšti nebereikia (nebent po poros savaičių).
(„jp.lt“)