Kiaulių populiacija Europos Sąjungoje sumažėjo dėl prastų kiaulių supirkimo kainų ir pabrangusių pašarų, skelbia Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Apie tai kalbėta Europos ūkininkų organizacijos „Copa-Cogeca“ darbo grupės „Kiauliena” posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas dalyvavo 

Teigiama, kad bendras ES kiaulių populiacijos sumažėjimas siekia apie 5,2 %. Paršavedžių banda sumažėjo apie 4 %.

Taip pat sumažėjo ir kiaulių skerdimų apimtys – apie 4,8 %. Italijoje skerdimai padidėjo apie 5 %, tačiau daugumoje ES šalių skerdimų apimtys sumažėjo ženkliai. 

Lietuvoje sumažėjimas siekia stulbinamus 9,5 %.

Posėdžiuose buvo aptartos kiaulių populiacijos tendencijos ateityje. Daugelis šalių prognozavo kiaulių populiacijos sumažėjimą. Bendra prognozė yra apie 4,1 % bandos sumažėjimas per visas ES šalis nares.

Pasaulinėje rinkoje ES kiauliena yra pati brangiausia ir todėl iš Azijos rinkų ją išstumia pigesnė Kanados, JAV ir Brazilijos kiauliena.

Be kita ko, buvo paliesti ir afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimo klausimai.

Nors gana nemažą Europos dalį dengia AKM zonos, vis dėlto Europos Komisija situaciją vertina kaip gerai valdomą. 

Kadangi ES valstybės nesusitvarko su AKM protrūkiais šernų populiacijose, buvo išleistas naujas AKM reglamentas 2023/594, keičiantis iki šiol galiojusį reglamentą 2021/605. Nauja tai, kad atsiranda specifiniai kiaulienos prekybos ribojimai tarp I, II ir III AKM zonų (Lietuva dėl to nebegali išvežti kiaulių skersti į kai kurias Lenkijos skerdyklas), harmonizuoja kiaulienos siuntų ženklinimą ir svarbu tai, kad įpareigoja valstybes nares parengti nacionalinius AKM valdymo planus šernų populiacijose.

Sykiu buvo pristatytas AKM vakcinos kūrimo procesas. Kaip teigiama, šiuo metu nėra efektyviai veikiančios vakcinos.  

„ES mokslo institucijos aktyviai dalyvauja vakcinos kūrimo procese, tačiau procesui trukdo tai, kad AKM virusas turi daug atmainų. Virusui būdingas genetinis nepastovumas. Didelis iššūkis yra išgauti imunitetą sukuriančius antikūnus, šio viruso antikūnai aptinkami, tačiau jie nesukuria imuniteto“, – praneša ŽŪR.

Vakcinos kūrimo negalima lyginti su covid-19 viruso vakcina, kadangi tai biologiškai skirtingi virusai, turintys skirtingas savybes. Kelios šalys skelbia tam tikras žinias apie vakcinos sukūrimą (Rusija, Vietnamas), tačiau kol kas šių vakcinų patikimumas neįrodytas. 

Be to, kuriant vakciną, svarbu nuspręsti kokia vakcina turi būti sukurta – oralinė ar injektuojama. Manoma, kad injekcinės vakcinos nebūtų naudojamos, kadangi naminių kiaulių vakcinacija labai abejojama. Pagrindinis tikslas yra vakcinuoti šernus, o tam reikalinga oralinė vakcina.