Nulis židinių, bet sektorius traukiasi: AKM Lenkijai kainavo milijardus. O kaip Lietuva?

Afrikinis kiaulių maras Lenkijoje per daugiau kaip dešimtmetį sukėlė didžiulius ekonominius nuostolius, kurie, vertinant visos ekonomikos mastu, jau viršijo 20 mlrd. zlotų (apie 4,7 mlrd. eurų). Ši suma apima ne tik tiesiogines išlaidas dėl likviduotų kiaulių bandų, bet ir kompensacijas ūkininkams, biologinio saugumo investicijas, prekybos apribojimų pasekmes ir netiesioginius nuostolius, atsiradusius visoje tiekimo grandinėje.

2026 m. pradžioje epidemiologinė situacija ūkiuose buvo išskirtinė – pirmą kartą per daugelį metų nebuvo užfiksuotas nė vienas AKM židinys kiaulių laikymo vietose. Tai siejama su griežtesne biosaugos kontrole ir ūkininkų prisitaikymu prie reikalavimų, tačiau virusas išlieka laukinių šernų populiacijoje, todėl grėsmė sektoriui išlieka.

Nepaisant laikino epidemiologinio stabilumo, kiaulininkystės sektorius per visą AKM laikotarpį patyrė struktūrinį nuosmukį. Per 10 metų, kai Lenkijoje plito afrikinis kiaulių maras, kiaulių laikymo ūkių skaičius sumažėjo nuo maždaug 200 tūkst. iki 50 tūkst. – tai yra keturis kartus. Per ilgesnį laikotarpį, vertinant nuo 2002 iki 2020 metų, ūkių skaičius sumažėjo net apie 89 %, o rinkoje liko tik didesni ir labiau specializuoti ūkiai.

Kartu smarkiai sumažėjo ir bendras kiaulių skaičius šalyje. Jei 2010 m. Lenkijoje buvo apie 14,8 mln. kiaulių, tai pastaraisiais metais jų skaičius stabilizavosi ties 9 mln. kiaulių, o tai reiškia beveik 40 % mažesnį bandos dydį.

2023 m. šalyje buvo apie 8,3 mln. kiaulių, laikomų maždaug 50 tūkst. ūkių. Vidutinis bandos dydis siekė apie 165 kiaules.

Ligos poveikį atspindi ir konkrečių protrūkių mastas. Pavyzdžiui, iki 2021 metų AKM buvo nustatytas 450 ūkių, iš kurių apie 350 buvo smulkūs ūkiai, turintys mažiau nei 100 kiaulių. Didžiausiame užkrėstame ūkyje buvo beveik 16 tūkst. kiaulių.

Dėl nuolatinės ligos grėsmės, didėjančių biosaugos išlaidų ir mažo pelningumo daugelis smulkių ūkių nutraukė veiklą, o gamyba koncentruojasi didesniuose, pramoninio tipo kompleksuose. Šį procesą lydi augantis paršelių importas iš kitų ES šalių.

Taigi, nors 2026 m. pradžioje nebuvo registruota naujų ligos protrūkių kiaulių ūkiuose, bendras ekonominis ir struktūrinis AKM poveikis išlieka labai didelis. Per daugiau kaip dešimtmetį prarasta beveik pusė kiaulių bandos, didžioji dalis smulkių ūkių pasitraukė iš rinkos, o bendra žala ekonomikai siekia apie 4,7 mlrd. eurų.

Savo ruožtu AKM Lietuvoje nuo 2014 m. lėmė reikšmingus sektoriaus nuostolius – dėl protrūkių ūkiuose sunaikinta apie 78 tūkst. kiaulių, o bendras jų skaičius sumažėjo iki maždaug 550 tūkst. Per tą laiką smulkių ūkių skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu, o daugiau kaip 90 % visų kiaulių šalyje dabar laikoma dideliuose, pramoniniuose ūkiuose. Kaip ir Lenkijoje, virusas toliau cirkuliuoja šernų populiacijoje, todėl net ir sumažėjus protrūkių ūkiuose skaičiui, sektorius išlieka susitraukęs ir struktūriškai pasikeitęs.