Apskaičiuota, kad norėdami išmaitinti augantį pasaulio gyventojų skaičių iki 2050 m. turėsime padidinti maisto gamybą net 68 proc. Ir tai ne vienintelis iššūkis; be to, auga vidurinės klasės gyventojų skaičius, o tai paprastai lemia didesnę mėsos, o ne grūdų, ankštinių kultūrų ir kviečių paklausą. Patenkinti šią paklausą – ir veikiausiai užauginant daugiau mėsos – yra didžiulis iššūkis mūsų planetai.  Todėl žemės ūkis yra labai svarbi verslo sritis. Šiandien keletas įdomių faktų apie šią verslo šaką.

Pusė žemės plotų naudojama žemės ūkiui

Šiandien beveik pusė apgyvendintos žemės ploto pasaulyje naudojama žemės ūkiui, iš jo daugiau kaip 3/4 – gyvulininkystei. Jei pažvelgtume į visą žemę, kurioje plyti ganyklos arba auginami gyvulių pašarui skirti augalai, gyvulininkystei tenka apie 77 proc. visos pasaulio žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau nors gyvulininkystė užima didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, ji suteikia tik apie 20 proc. kalorijų ir apie 40 proc. baltymų, reikalingų pasauliniam maisto tiekimui.

Maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų dirba žemės ūkyje

Tai yra vienas iš įdomiausių faktų apie žemės ūkį. Įdomiausia, kad šis sektorius yra didžiausias darbdavys pasaulyje. Tačiau Pasaulio banko duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius maisto gamyboje dirbančių žmonių procentinė dalis nuolat mažėjo. Tai visų pirma lėmė infrastruktūros, technologijų plėtra ir derlingumo didėjimas – tai lemia mažesnį žemės ūkio darbininkų poreikį.  Pasaulyje žemės ūkyje dirba apie 866 mln. žmonių, t. y. apie 27 proc. gyventojų. Tai yra mažiau nei 1991 m., kai dirbo 44 proc. (1043 mln.).

Pasaulyje auginama daugiau nei 1 mlrd. galvijų

2021 m. pasaulyje buvo laikoma šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. galvijų, t. y. 13,2 mln. galvijų daugiau nei ankstesniais metais.  Tai reiškia, kad galvijai sudaro apie 60 proc. visos pasaulio gyvulininkystės produkcijos. O JAV yra didžiausia jautienos gamintoja – daugiau kaip 12,6 mln. metrinių tonų jautienos per metus. Galvijai sudaro didžiausią auginamų gyvulių procentinę dalį, nenuostabu, kad karvės taip pat yra didžiausios šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamintojos – joms tenka 62 proc. visų gyvulių išmetamų teršalų. Norint porą  karvių išmaitinti 12 mėnesių, reikia maždaug 1,5–2 hektarų, o karvės sunaudoja kasdien apie 2 proc. savo kūno svorio pašarų.  

Pasaulyje yra 2,9 mln. ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų

Bendras ekologinio ūkininkavimo plotas ES toliau didėja ir siekia apie 16 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. 2021 m. ekologinės gamybos plotai sudarė 9,9 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės. Didžiausia ekologinio ūkininkavimo plotų dalis bendrose žemės ūkio naudmenose buvo Austrijoje (26 proc. 2020 m.), Estijoje (23 proc. 2021 m.) ir Švedijoje (20 proc. 2021 m.).  Priešingai, šešiose ES šalyse 2021 m. ekologinio ūkininkavimo plotų dalis buvo mažesnė nei 5 proc., o mažiausia – Bulgarijoje (1,7 proc.) ir Maltoje (0,6 proc.).

30 proc. ūkininkų yra moterys 

Daugiau nei trečdalis ūkininkų visame pasaulyje yra moterys. Nuo 2002 m. moterų ūkininkių dalis ūgtelėjo 20 proc. Kiek per 75 proc. moterų ūkininkių yra savo žemės savininkės.

Daugiau kaip 30 proc. viso užauginto maisto niekada nesuvalgoma

Kaip teigia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, kiekvienais metais apie 1,3 milijardo tonų maisto yra prarandama. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro apie 1,6 mlrd. tonų. Europos Sąjungoje – apie 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.