Lietuvos bankas (LB) siūlo priemones, kaip didinti komercinių Lietuvos bankų konkurenciją bei siekti, kad išaugusius pelnus fiksavę bankai būtų socialiai atsakingesni formuodami savo paskolų ir indėlių palūkanų normas.

LB pažymi, kad šiuo metu komerciniai bankai veikia „išskirtinėmis aplinkybėmis“.

Savo pasiūlymus LB pateikė reaguodamas į Europos Centrinio Banko (ECB) praėjusią savaitę dar 50 bazinių punktų pakeltas bazines palūkanų normas, bei išaugusius šalies komercinių bankų pelnus.

LB siūlo skatinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą bei veiksmus dėl nelaukto bankų pelno. LB žada imtis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol.

Be to, LB svetainėje ketinama skelbti bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normas, kad vartotojai galėtų palyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.

Taip pat, LB vertinimu, tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą, kad gyventojai galėtų skolinti valstybei.

„Tai galėtų prisidėti prie bankų sektoriaus perteklinio likvidumo mažinimo bei skatintų bankus didinti indėlių palūkanas. LB atkreipia vartotojų dėmesį, kad jau dabar galima pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis. Taupyti galima ne tik laikant indėlius, bet ir pasirenkant kitas žemos rizikos taupymo priemones, pavyzdžiui, perkant Lietuvos Vyriausybės obligacijas, kurios yra saugi ir pakankamai didelį, apie 4 proc., metinį pajamingumą suteikianti finansinė priemonė“, – rašoma banko pranešime.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, Lietuvos bankų sektoriuje susidarė išskirtinės aplinkybės. Jo teigimu, dėl itin didelio bankų likvidumo bei dėl to, kad šalyje dominuoja paskolos kintamomis palūkanomis, rinkoje išaugusios palūkanos buvo labai greitai perkeltos paskolų gavėjams. Vis dėlto, pastebi centrinis bankas, palūkanos už indėlius kyla gerokai lėčiau.

G. Šimkus pastebi, kad bankų likvidumas yra perteklinis, o tai generuoja perteklinę grąžą bankams ir išaugusį bankų pelną, kuris fiksuotas 2022 m.

LB taip pat akcentuoja, kad palūkanų normos Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra aukščiausios tarp visų euro zonos šalių, o bankų rinka yra labiau koncentruota.

„Nematome, kad reguliavimas Lietuvoje būtų kažkaip ypatingai išskirtinis. Finansavimo išlaidos taip pat nėra išskirtinės, operacinės sąnaudos taip pat nėra išskirtinės, skolininkų rizikingumas nėra kažkuo išskirtinis. Bet nuo kitų rinkų skiriamės. (...) kad rinka yra pakankamai koncentruota, matome maržos pokyčiai sutampa su tam tikros konkurencinės aplinkos pokyčiais, tam tikrais verslo sprendimais. Apibendriname, kad ta situacija, konkurencinė koncentracijos situacija, yra vienas pagrindinių veiksnių, kuris lemia maržos pokyčius ir apibrėžia jos dydį Lietuvoje“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

LB teigimu, be didelės koncentracijos, Lietuvoje pastebimas menkas taupymo priemonių pasirinkimas, ribotas finansinis raštingumas, dėl kurių padidėjęs atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų normų yra ryškesnis ir gali užsitęsti ilgiau nei kitose šalyse.

Dėl šio, LB teigimu, nelaukto bankų pelno, siūloma svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje. Anot centrinio banko, laikinai padidinta įmokos norma padėtų užtikrinti Europos Sąjungos reguliavimu nustatyto tikslinio fondo lygio (0,8 proc.) išlaikymą ir nacionalinio tikslinio lygio (2 proc.) pasiekimą įstatymuose nustatytais terminais.

Taip pat LB ragina bankus formuoti savo paskolų maržų ir komisinių įkainių kainodarą „socialiai atsakingai“ – atsižvelgiant į dabartinio laikotarpio ypatumus.

LB taip pat ketina peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą.

„Jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi 2023 m., tikslinga jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis“, – ketvirtąją priemonę pranešime įvardija centrinis bankas.

Paskolų palūkanos didėjo kur kas greičiau nei indėlių

LB akcentuoja, jog bankų pelnai „reikšmingai“ didėjo dėl to, kad augant paskolų palūkanoms, kur kas lėčiau kilo indėlių palūkanų dydis. Banko 2022 m. gruodžio duomenimis, paskolų portfelio palūkanų norma Lietuvos bankuose siekė 4,27 proc., tuo metu sutarto termino indėlių palūkanų norma – 0,8 proc.

Tų metų pradžioje, paskolų palūkanų normos siekė 2,71 proc., indėlių – 0,58 proc. Einamosios sąskaitos palūkanų norma augo nuo 0,00 proc. 2022 m. pradžioje iki 0,03 proc. 2022 m. gruodį.

G. Šimkaus teigimu, dėl tokio palūkanų normų šuolio greitai pakilo bankų pajamos, tačiau tai lėtai paveikia jų išlaidas.

„Šitos aplinkybės neįprastos, nes bankų sistemoje sukauptas didžiulis likvidumas, tai pakankamai lėtai atsispindi terminuotų indėlių palūkanų normose. Turint omenyje, kad terminuotų indėlių palūkanų normos auga pakankamai lėtai ir tai, kad 87 proc. visų indėlių yra indėliai, kuriems daugeliu atvejų palūkanų normos nemokamos, matome, kad formuojasi tam tikra spraga palūkaninių pajamų ir išlaidų“, – kalbėjo G. Šimkus.

Jo teigimu, bankai turi apie 11 mlrd. eurų daugiau indėlių nei paskolų portfelio, o 2023 m. bankų pajamos gali pasiekti ir apie 1 mlrd. eurų.

Didžioji dalis paskolų – kintamomis palūkanomis

LB duomenimis, suteiktų paskolų su kintamomis palūkanų normomis dalis Lietuvoje siekia apie 90 proc., dažniausiai tai – paskolos su 3, 6 ar 12 mėn. tarpbankine paskolų norma „Euribor“.

„Liūto dalis būsto paskolų, liūto dalis verslo paskolų ir santykinai nedidelė dalis vartojimo paskolų“, – teigė G. Šimkus.

„Kol yra žemos palūkanų normos, atrodytų, kad tai yra labai gerai, labai pigu. Bet iš tikrųjų, augant palūkanų normoms, lygiai taip pat greitai pradeda augti ir paskolų įmokos“, – komentavo LB vadovas.

Tuo metu naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje šiuo metu siekia 4,4 proc., jos, LB teigimu, pradėjo augti griežtėjant ECB pinigų politikai. Banko skaičiavimais, apie 2 proc. palūkanų sudaro bankų marža, likusius 2,4 proc. – kintama palūkanų normų dalis.

Banko vertinimu, bankų marža mažėja nuo 2020 m., tačiau lyginant su euro zonos vidurkiu, išlieka aukšta.

„Šiuo metu marža yra apie dukart didesnė, nei buvo prieš finansų krizę (2007–2009 m. – ELTA)“, – sakė G. Šimkus.

Išaugę didžiųjų Lietuvos bankų pelnai

ELTA primena, kad Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.

 „Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.

„Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau.

„SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.