Pasaulyje pieno ūkiuose veikia daugiau nei 35 000 melžimo robotų, o Lietuvoje šiai dienai skaičiuojama apie 200 melžimo robotų. UAB „Dotnuva Baltic“ pieno ūkių įrangos specialistai prognozuoja, kad mūsų šalyje melžimo robotų tikrai daugės, ir pataria, kokiais argumentais remtis prieš priimant sprendimą investuoti.

Remiantis "The Dairy News Global" paskelbta ataskaita, pasaulinė melžimo robotų rinka 2023 m. sudarė 3,16 mlrd. JAV dolerių. Vertinama, kad iki 2030 m. ji turėtų augti 10,27 proc. „BouMatic" melžimo robotus atstovaujančios kompanijos UAB „Dotnuva Baltic“ produktų vadybininkas Alfonsas Genys sako, kad Baltijos regionas nėra išimtis, nes dėl didėjančių darbo jėgos sąnaudų ir augančių išlaidų ūkininkai ieško galimybių efektyviau valdyti pieno ūkius.

„Nepaisant pastarojo meto iššūkių pieno sektoriuje, melžimo robotų paklausa išlieka didelė. Lietuvoje ir Latvijoje jau esame įdiegę 28 robotus. Atstovaujame "BouMatic", vieną iš pirmaujančių melžimo robotų prekių ženklų pasaulyje, ir esame tikri dėl šio sprendimo ir jo naudos pieno ūkio efektyvumui", - sako pieno ūkių įrangos specialistas.

Didžiausia nauda – mažesnės darbo sąnaudos

Nors pieno supirkimo kainos nėra aukštos, ūkiai pastaraisiais metais rizikuoja ir priima sprendimą investuoti į pieno ūkio ateitį. Norint išlaikyti šeimos pienininkystės ūkį, reikia žengti drąsius žingsnius, kad ūkį perimanti karta būtų suinteresuota tęsti veiklą. Robotizuotas melžimas užtikrina didesnį karvių komfortą, produktyvumą ir ilgesnį bandos gyvavimo laiką.

Pienininkystės ūkiuose didžiausias sąnaudas sudaro darbas, todėl ieškoma efektyvesnių galimybių. JAV atlikti tyrimai rodo, kad naudojant robotizuotas melžimo sistemas sutaupoma iki 29 proc. darbo sąnaudų. Nuo melžimo sutaupytas laikas panaudojamas tokiai veiklai, kaip gyvulių sveikatos gerinimas, įrašų analizė, reprodukcijos gerinimas ir kokybiškas pašarų derliaus nuėmimas. Melžimo robotai automatizuoja melžimo procesą, todėl mažėja priklausomybė nuo žmonių darbo. Sumažėjus darbo sąnaudoms, padidėja galimybių investicijoms į įrangą.

Kada ūkis pasiruošęs turėti melžimo robotą?

Prieš priimant sprendimą investuoti į robotizuotą melžimo įrangą, verta atsakyti į keletą svarbių klausimų apie ūkio situaciją – ūkio dydis ir galimybės pritaikyti infrastruktūrą.

Ūkyje turi būti pakankamai karvių, kad vienas žmogus atskirai galėtų jas valdyti. Vienas melžimo robotas aptarnauja po 50-70 karvių per parą. Robotizuotas melžimas yra geresnis pasirinkimas mažesniems ūkiams, turintiems galimybių augti. Šeimos ūkiuose ekonominiai rodikliai yra geriausi, jei karvių skaičius turi galimybę augti iki 500. Dėl mąsto ekonomikos tokio dydžio ūkis pelningumu jau galės konkuruoti su dideliais ūkiais.

Antras dalykas, kurį svarbu suprasti, kad norint pritaikyti robotizuotą melžimo sistemą, reikės keisti infrastruktūrą ir valdymą. „Dotnuva Baltic“ specialistai kviečia sprendimą priimti atidžiai ir pataria gerai apgalvoti svarbiausius žingsnius ūkyje įsirengiant melžimo robotą.

1. Melžimo roboto vieta

Karvės yra socialūs gyvūnai, kurie nemėgsta būti toli nuo savo bandos arba vaikščioti į kitą tvarto galą. Karvėms bus patogiau melžtis, jei robotas bus tvarto viduryje, ir jos galės lengvai matyti kitus gyvulius. Unikali „BouMatic“ melžimo sistema iš galo suteikia karvėms galimybę gerai matyti į dešinę ir į kairę. Karvėms labiau patinka būti melžiamoms su mažiau matomomis, tylesnėmis ir pernelyg neblaškančiomis melžimo rankovėmis. Melžimas iš galo atitinka visus šiuos kriterijus.

Melžimo roboto vieta turi būti parinkta tinkamai. Ar karvė lengvai pasieks robotą? Ar ji patogiai jausis toje aplinkoje? Sumažinus bandos stresą, sumažėja adrenalino, padaugėja oksitocino, taigi ir pieno.

2. Karvių atskyrimo vieta

Renkantis, kurioje tvarto vietoje statyti robotą, verta gerai apsvarstyti galimas vietas atskyrimo durims. Robotas gali atskirti ir pirmiausia išleisti jautresnes arba pasiruošusias veršiuotis karves, taip pat karves, kurias reikia sėklinti ir t. t. Ketinant taikyti robotizuotą melžimą reikėtų nepamiršti, kad teks išbrokuoti lėtai besimelžiančias karves - atrenkant gyvūnus reprodukcijai pagal tešmens kokybę, melžimosi trukmę.

„Pradėdami rengti melžimo roboto įrengimo projektą, paprašome ūkininko pasidalyti savo poreikiais ir iki šiol taikoma sistema, parengiame planą, išnagrinėjame įvairius karvių judėjimo tvarte variantus ir tik tada kartu nusprendžiame, kurį variantą renkamės," - pasakoja pieno ūkių įrangos specialistas Alfonsas Genys.

3. Roboto užimama erdvė ir patogumas prieiti

Neretai klausiama, kiek melžimo robotas užims vietos? Ar jam reikalinga speciali patalpa? „BouMatic“ melžimo robotai atvežami į fermą jau surinkti - melžimo patalpa ir mechanizmai iš karto integruoti ir parengti darbui, telieka prijungti elektros, vandens, oro, pašarų, pieno ir interneto tiekimą.

Patariama numatyti, kad prie tešmens reikalingas priėjimas rankiniu būdu, kad galima būtų nusausinti tešmenį ar pan. Naudojant melžimo sistemą iš galo, melžimo rankovę galima lengvai patraukti, kad būtų lengviau prieiti prie tešmens.

4. Bandos sveikata ir racionas

Pradėjus melžti karves robotu, pereinama nuo grupinio prie individualaus karvių valdymo. Taikant naująją sistemą gali pasikeisti net ir veterinarijos gydytojų vizitai. Pirmaisiais naudojimo metais bus reikalinga labai tiksli mitybos stebėsena, kad būtų galima įvertinti sunaudojamų pašarų ir koncentratų kiekius ir išlaidų pokyčius, kuriuos nulems melžimas robotu.

Ūkininkui pravartu kartu su veterinarijos gydytoju peržiūrėti karvių kanopų sveikatą ir pieno kokybę. Nors roboto įdiegimas nesukelia jokių sveikatos problemų, jis gali sustiprinti kai kurias esamas problemas.

Pašarų konsultantas turėtų išmanyti melžimo robotus ir turėti patirties sudarant pašarų lenteles ir mišinius. Melžiant aikštelėse naudojamas mišrus racionas - kiekvienas kąsnis vienodai prisideda prie mitybos poreikio. Tačiau melžiant robotais reikalingas skanus, lengvai virškinamas granuliuotas pašaras, kad karvė norėtų eiti melžtis.

Kviečia pasitarti prieš pasirenkant sprendimą

Lietuvoje veiklą norintiems tęsti pienininkystės ūkiams investicijos būtinos, o priežasčių to nedaryti dabar taip pat pakanka. Prie pažangaus sprendimo neprisideda aukšti reikalavimai įsisavinti ES paramą bei niekaip neatsitiesiančios pieno supirkimo kainos, mažesnis pelningumas ir prastesnės galimybės gauti kreditą.

„Dotnuva Baltic“ specialistai remiasi pieno ūkių patirtimi Baltijos šalyse ir teigia, kad investicija visada atsiperka, jei sprendimas priimamas laiku. Pieno ūkių įranga modernėja ir robotizuotų ūkių Lietuvoje tikrai daugės. Svarstymai ir baimė investuoti suprantami, tačiau viskas atrodo daug aiškiau ir paprasčiau, kai pasikonsultuojama su patyrusiais įrangos specialistais.

„Dotnuva Baltic“ fermų įrangos specialistai suteikia profesionalias konsultacijas ir pataria, koks sprendimas ūkiui tinka individualiam pieno ūkiui. Fermų įrangos objektai įgyvendinami nuo „projekto iki rakto“. Kontaktai pasiteiravimui +370 62632775, alfonsas.genys@dotnuvabaltic.lt