Kiek karvių yra per daug? Kai „daugiau“ ima kainuoti pelną

Pienininkystėje įprasta manyti: kuo daugiau karvių – tuo daugiau pieno. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška. Tačiau ką, jei pasakytume, kad kai kurios jūsų karvės tik atrodo pelningos, bet iš tikrųjų mažina visos bandos produktyvumą?

Per didelis bandos tankumas – tai tyli problema, kuri ūkiuose pasireiškia ilgesniais melžimais, padidėjusiu šlubavimu, mastitais, sumažėjusia pieno išeiga ir neefektyviu darbu. Tai ne teorija. Tai realybė, kurią patvirtina naujausi tyrimai bei ūkininkų patirtis visame pasaulyje – taip pat ir Lietuvoje.

Karvė nėra skaičius – ji gyvas organizmas, kuriam reikia erdvės

Kiekvienas ūkis turi savo „aukso skaičių“ – optimalų karvių kiekį, kuris duoda daugiausia pelno, bet nesugriauna gyvulių sveikatos, komforto ir sistemos balanso. Nėra vieno teisingo atsakymo, tačiau yra aiškus ženklas: kai karvės nebegali pakankamai gulėti, prasideda domino efektas.

Moksliniai duomenys rodo, kad viršijus 120 % gultų užimtumo, karvių gulėjimo laikas mažėja. Jos nebeturi kur atsigulti, ir tai tiesiogiai veikia:

• pieno išeigą,
• atrajojimo laiką,
• nagų ir sąnarių būklę,
• šlubavimo riziką.

Svarbiausia – šios problemos nepasireiškia iškart. Jos kaupiasi, kol galiausiai ima kainuoti brangiau nei visos papildomos karvės, kurias įsileidote į tvartą.

Kodėl dabar – tinkamiausias metas ieškoti savo ribos?

• Pieno supirkimo kainos šiuo metu nėra stabilios – tai leidžia sutelkti dėmesį į efektyvumą, o ne į kiekybę.
• Jautienos kainos palankios – perteklinių karvių realizavimas tampa ekonomiškai naudingas sprendimas.
• Telyčių trūkumas rinkoje – kiekviena sveika, stipri telyčia per brangi, kad būtų prarasta dėl netinkamų auginimo sąlygų.

Be to, daugelis ūkių, kurie dėl tam tikros priežasties buvo priversti sumažinti bandas, pastebėjo netikėtą efektą: pieno kiekis ne tik nesumažėjo – jis padidėjo. Kodėl? Nes likusioms karvėms pagerėjo sąlygos.

Kur slepiasi tikrosios tankumo pasekmės?

Šėrimo elgsena keičiasi

Kai banda per tanki, dominuojančios karvės užima pašarų taką, o jaunesnės, ramesnės gyvuliai lieka nuošalyje. Nors bendras pašarų kiekis gali būti pakankamas, paskirstymas tampa nelygus. Tai sukelia:

• sumažėjusį sausojo pašaro suvartojimą silpnesnėms karvėms,
• neprognozuojamus svorio pokyčius grupėje,
• nestabilų atrajojimą ir sumažėjusį pieno kiekį.

Vandens prieiga tampa ribota

Jeigu girdyklų nepakanka visai bandai arba jos nepasiekiamos be konkurencijos, karvės geria mažiau nei reikia fiziologiniams procesams. Net 10 % skysčių trūkumas jau mažina pieno gamybą, o ilguoju laikotarpiu:

• didėja karvių dehidratacijos rizika,
• blogėja inkstų veikla ir medžiagų apykaita,
• mažėja riebalų koncentracija piene.

Ėdimas greitai „per jėgą“

Tankiose grupėse karvės, ypač pirmaveršės, išmoksta ėsti labai greitai ir daug vienu metu, nes nežino, kada vėl turės galimybę prieiti prie pašaro. Tai veda į:

• padidėjusią didžiojo prieskrandžio rūgštingumo riziką,
• didesnį šlakuoto mėšlo kiekį,
• svorio svyravimus ir mažesnį pašarų panaudojimo efektyvumą.

Gulėjimo deficitas – kada karvė nebegali ilsėtis

Jeigu nėra pakankamai gultų arba jos nešvarios, per siauros, karvės renkasi stovėti. Tai:

• mažina atrajojimo laiką,
• didina nagų ir galūnių apkrovą,
• per kelias savaites iššaukia šlubavimą, kuris tampa viena iš pagrindinių išbrokavimo priežasčių.

Atsigulimas po melžimo – pavojingas momentas

Jeigu po melžimo karvė neturi vietos gulėti ir gulasi bet kur, speniai dar yra atviri ir kontaktuoja su užterštu paviršiumi. Tai:

• padidina mastito riziką,
• skatina bakterijų plitimą tvartuose,
• mažina pieno kokybę (Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas, antibiotikų naudojimo dažnis).

Veršelių ir telyčių augimo sutrikimai

Tankumas turi poveikį ne tik melžiamoms karvėms, bet ir jaunoms telyčioms, kurios auga stresinėje aplinkoje:

• formuojasi skirtingas kūno svoris vienoje grupėje,
• kyla kvėpavimo ligų ir viduriavimo rizika,
• sulėtėja brendimas, todėl prailgėja pirmo apsiveršiavimo amžius,
• genetinis potencialas neišnaudojamas dėl epigenetinių veiksnių (pvz., daugybinių infekcijų ar per greito augimo po stresinių epizodų).

Esant didelėms telyčių auginimo kainoms, kiekviena klaida auginime – tai tiesioginės išlaidos.

Ką galite padaryti jau dabar:

• Patikrinkite, ar visos karvės gali atsigulti, kada nori?
• Ar melžimo metu karvės laukia, stumdosi, nerimsta?
• Ar galėtumėte pašalinti 3–5 žemiausio produktyvumo karves ir stebėti poveikį?
• Ar jūsų bandos sveikatingumo rodikliai (SLS, šlubavimas, veršingumas, išbrokavimas) nerodo, kad jau peržengėte ribą?

Tikras pelnas slypi ne kiekybėje, o komforte, ilgaamžiškume ir sveikose, produktyviose karvėse. Dabar, kai rinka tam palanki – laikas sustoti ir paklausti: ar mano banda tikrai optimali?