Šaltas pavasaris sunaikino ankstyvą lietuviškų daržovių ir uogų derlių
„Tokių šalnų neatsimenu jau gal 20 metų“, – sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas. Ankstyvą pavasarį netikėtai plūstelėjusią šilumą netrukus pakeitė ne tik vėsesni orai, bet ir pasikartojančios šalnos, kurios tęsėsi po kelias dienas. „Padariniai tikrai skausmingi“, – liūdesio neslėpė P. Andriejavas.
Rinkos praradimai
„Iš didelės šilumos, kada viskas pradėjo dygti, gavome šalnų ir ne vieną dieną, o kelias, ir šalnos buvo pasikartojančios“, – gamtos išdaigas komentavo LDAA valdybos pirmininkas.
Šalnos kandžiojosi beveik visoje Lietuvoje.
„Ankstyvos bulvės nušalo beveik visoje Lietuvoje. Smidrai nušalo po kelis kartus, nes tik prasikaldavo ir nušaldavo“, – tęsė pokalbį pašnekovas.
Daugiausiai nerimo P. Andriejavui šiuo metu kelia būtent bulvių derlius. Aišku, kad ankstyvųjų lietuviškų bulvių nebus.
„Apskritai bulvių derlius šiemet bus gerokai vėlyvesnis ir mažesnis“, – konstatavo LDAA valdybos pirmininkas, pridurdamas, kad „blogiausia, jog ūkininkai dėl to praras vietą rinkoje“. Negana to, pasak pašnekovo, į mūsų šalį gali pradėti plūsti neaiškaus importo daržovės.
„Neaišku kokiomis sąlygomis bulvės gali būti augintos ar kokios augalų apsaugos priemonės naudotos“, – kitų šalių kokybe abejojo P. Andriejavas.
Prasibrauti ūkininkams atgal į rinką nebus paprasta, o dar ir kainos gali būti gerokai mažesnės.
Vaisių ir uogų derlius stipriai vėluos
Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad tarp uogų augintojų labiau pasisekė tiems, kurie jas augina specialiuose tuneliuose, o ne atvirame lauke.
„Lauke nušalo visos ankstyvos braškės, palei žemę – juodieji serbentai, aviečių ūgliai, šilauogės – priklausomai nuo regiono, trešnės ir vyšnios daug kur. Kaip nekeista atsilaikė sausmedis ir amelankis“, – situaciją apžvelgė T. Gurskas.
Ar spės sodai atsigauti? „Taip, žiedai megsis iš naujo, bet šiemet viskas bus vėliau“, – teigia LUAA pirmininkas.
Daug obelų žiedų šalnos pasiglemžė ir Vilkaviškio r. esančiame žemės ūkio kooperatyve „Olrevita“.
„Na prarastų žiedų procentas neatspindi būsimo derliaus. Sumažėjimas, be abejo, bus ir labai didelis, bet koks tiksliai, įvertinti sunku“ – teigė Gudkaimio obuolių ūkiui vadovaujantis Vitas Kušlys.
„Gali būti, kad teks ieškoti obuolių lyg grybų miške“, – tęsė ūkininkas.
Sieks žalos kompensavimo
„Manome, kad labai svarbu skelbti nepaprastąją padėtį dėl stichinės šalnos, nes ūkininkai prarado ne tik derlių. Jie taip pat turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kreditoriams“, – sako P. Andriejavas.
Ar šiuo atveju negelbėjo draudimai? LDAA valdybos pirmininkas patikslino, kad draudimas galioja gegužės mėnesio šalnoms, o šios užklupo jau balandį. T. Gurskas konstatavo, kad uogų augintojų draudėjai nuo šalnų nedraudžia, tik nuo krušos.
Savivaldybių lygmeniu žalos atlyginimas ne visada vyksta sklandžiai.
P. Andriejavas įsitikinęs, kad šalnų padarinių fiksavimas užkrauna pernelyg didelę administracinę naštą tiek ūkininkams, tiek ir savivaldybių darbuotojams.
LUAA pirmininkas paantrino, kad kai kuriose savivaldybėse nėra jokių komisijų žalai įvertinti, darbuotojai neturi aprašų, todėl kompensavimo mechanizmas stringa.
„Dabar ūkininkai turi būti laukuose ir stengtis apsaugoti tą derlių, kuris dar tik bus, o ne lakstyti po laukus ir fiksuoti patirtą žalą“, – esamą tvarką kritikavo P. Andriejavas ir pridūrė, kad valstybės lygmeniu paskelbta nepaprastoji padėtis išties galėtų visiems palengvinti padėtį.
